1923 m. surašymo duomenimis daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6 895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, […]
Žyma: 1920–1940 m.
Vinco Firinausko fotografijų virtuali paroda
Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras kviečia pamatyti fotografo Vinco Firinausko (1892–1975) darbų virtualią parodą, kurioje pristatomi Panevėžio rajono Miežiškių miestelio ir jo apylinkių žmonių portretai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus kolekcijos. „Kai kurios jo nuotraukos – tarsi užkoduotos istorijos apie prieškario Lietuvos kaimą ir jo žmones, jose persipina nykstančios tradicijos ir vis labiau įsitvirtinančios […]
Restoranai, barai, kavinės Panevėžyje 1920–1940 metais
Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Omenyje turėti restoranai. 1925 m. miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 m. net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos. 1924 m. Panevėžio traktieriai sumokėjo 70 tūkst. mokesčių, […]
Panevėžio verslininkų sąjunga 1920–1940 metais
Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį. 1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio […]
Pensijos Lietuvoje ir Panevėžyje 1920–1940 metais
Lietuvoje pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams […]
Panevėžys: modernėjantis miestas 1920–1940 metais
Panevėžio rajono viešoji biblioteka miesto gimtadieniui skiria šiuo metu bibliotekos erdvėse eksponuojamą Kraštotyros muziejaus parengtą parodą. Paroda atskleidžia Panevėžio miesto urbanistikos pokyčius per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus. Tuo laikotarpiu Panevėžys buvo augantis, ketvirtas pagal gyventojų skaičių, daugiatautis Lietuvos miestas. Išsiskiria 1933-ieji. Tais metais Panevėžys statybos srityje pralenkė visą Lietuvą. Respublikos gatvėje pastatytas žydų Liaudies bankas, […]
Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.
Siekiant įsteigti departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]
Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.
Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti […]