Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo vadinama Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje gatvės pavadinimas keitėsi kelis kartus. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgą laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925 m. gegužės 9 d. Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu gegužės 15-oji Lietuvoje paskelbta švenčių ir poilsio diena. Tai buvo […]
Žyma: Gatvės
Donelaičio gatvė
1919 m. lapkričio 22 d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plukių gatvės. Prašyme pažymėta, kad gatvės būklė prasta, gatvė siaura, nepraeinama ir nepravažiuojama, nėra šaligatvių. Gyventojai prašė gatvę praplatinti. 1929 m. plane gatvė […]
Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais
Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Miestai augo menkai. Prasta buvo gatvių būklė. Panevėžys – ne išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti akmenų gatvių tvarkymui. 1926 m. gatvės pradėtos grįsti. 1857 m. Panevėžyje buvo tik 10 grįstų gatvių. Bloga buvo ir šaligatvių […]
Stoties gatvė
Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. 1909 m. šioje gatvėje gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatvę vokiečiai vadino Bajorų gatvę. 1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės projekte buvo numatyta, kad Stoties gatvė tęsis nuo geležinkelio stoties iki tilto. Tada gatvė buvo […]
Aldonos gatvė
Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad cariniais laikais ši gatvė vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota. 1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl […]
Pirmosios Panevėžio miesto gatvės
Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab. Kėdainių raj.). XIV a. dešinėje Nevėžio pusėje kūrėsi Senasis Panevėžys. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras lankydamas vyskupiją, aptikęs, kad Ramygalos parapijoje […]
Pušaloto gatvė
Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji taip pat vadinta. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plukių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m. rugpjūčio 2 d. Pušaloto kelio dalis pavadinta Pušaloto gatve. 1928 m. Pušaloto gatvėje atidaryta V. Želvio smulkių prekių parduotuvė. 1939 […]
Plukių kaimo gatvė
Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340 gyventojų. Ilgainiui pietrytinė kaimo dalis buvo prijungta prie miesto. Kaimo gyventojai buvo giliai tikintys, čia buvo daug kryžių: du prie […]
Sietyno gatvė
Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“. Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio gatvės. 1938 m. gegužės 31 d. Liepų gatvė, kad nebūtų painiojama su Liepų alėja, pavadinta Sietyno gatve. Dar 1926 m. […]
J. Tilvyčio gatvė
J. Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Anksčiau šioje vietoje driekėsi Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja. 1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad Molainių gatvė blogiausia […]
Rožyno gyvenamojo kvartalo pradžia
Panevėžio miesto pakraštyje, į šiaurę nuo geležinkelio, naujas gyvenamasis Rožyno kvartalas pradėtas formuoti dar tarpukariu. 1929 m. inžinieriaus M. Stanėvičiaus sudarytame „Panevėžio miesto situacijos plane“ pažymėtos Geležinkelio, Alyvų, Rožių, Rūtų, Pušyno, Žalgirio, Piniavos, Bijūnų, Aguonų ir Jurginų gatvės, o 1944 m. vokiečių darytoje aeronuotraukoje šiaurinėje geležinkelio pusėje jau aiškiai matoma pirmoji naujai pastatytų namų eilė. […]
Panevėžio miesto širdyje įsikūrusios gatvės istorija (1)
Panevėžio Vasario 16-osios gatvė yra labai sena, praeityje ne kartą keitusi savo pavadinimą. Priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ji vadinta Šeduvos, Gegužės 9-osios, Rapolo Čarno ir kt. vardais. Gatvės istorijos pradžia Jau XVI a. Panevėžio turgaus aikštės link driekėsi kelias nuo Šeduvos pusės. Tai – būsimoji šiandieninė Vasario 16-osios gatvė. Ja į turgų dardėjo arkliais kinkyti […]
A. Kisino gatvė Panevėžyje
Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji driekėsi nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės. 1924 m. balandžio 3 d. „Panevėžio balse“ rašyta apie brolių Kisinų įkurtą gėrimų sandėlį, […]
Elektros gatvė
Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos gatve. Elektros gatve pavadinta 1919 m. lapkričio 22 d. 1923 m. rašytojas Matas Grigonis Elektros gatvę siūlė pavadinti Fromo Gužučio […]
Birutės gatvė
Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šią gatvę pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių. 1910 m. Panevėžyje pradėti steigti kino teatrai. Pirmąjį leidimą tokiam teatrui įsteigti gavo A. Sondagas, gyvenęs Boguševskio skersgatvio mūriniame name. Jis atidarė […]
Povilo Puzino gatvė
Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta 1919 m. Puzino gatvėje ilgai stovėjo kalėjimas, pastatytas 1892 m. Jame kalėjo daug garsių asmenybių. „Gadynės“ laikraščio 1906 m. penktame […]
Kranto gatvė
Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m. Kranto gatvėje išliko seniausias Panevėžyje teismo archyvo pastatas, kurio istorija prasideda 1614 m. 1601 m. Varšuvos seime ir vėliau priimtuose sprendimuose dėl teismo […]
Kodėl Panevėžyje pakeistas kraštietės rašytojos Valerijos Valsiūnienės gatvės pavadinimas?
Tiesi kaip styga Aido (buv. Valerijos Valsiūnienės) gatvė Panevėžyje iš kitų miesto gatvių niekuo itin neišsiskiria. Įsispraudusi tarp Tulpių kvartalo daugiaaukščių iš vienos pusės ir individualių namų iš kitos, savo šiauriniu galu remiasi į netoli Nemuno g. tilto esantį pušynėlį. Sovietmečiu ši gatvė vadinta kraštietės poetės, prozininkės, pedagogės V. Valsiūnienės vardu. 1990 m. atkūrus Lietuvos […]
Ukmergės gatvė
Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinių gatvių. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki Muilo fabriko. Jau 1788 m. minima Dvaro gatvė. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve, 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatve. Kaip rašoma Savivaldybės nutarime, nuo turgaus iki laukų ėjusi Vilkomirskaja gatvė 1919 m. pavadinta Ukmergės gatve. 1961 m. rugpjūčio 3 […]
P. Rotomskio gatvė Panevėžyje sovietmečiu
Naujas gyvenamasis rajonas Pokario metais Agronomijos (vėliau – P. Rotomskio, dab. Marijonų) gatvė buvo Panevėžio miesto šiauriniame pakraštyje. Laikantis 1961 m. patvirtinto miesto generalinio plano, pramonę mieste pradėjus plėtoti šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis, tarp šių dviejų pramoninių rajonų ėmė dygti gyvenamieji namai. Į šiaurę nuo P. Rotomskio gatvės statyti plytiniai 4‒5 aukštų gyvenamieji […]
Š. Mero gatvė Panevėžyje
Būsimoji Š. Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje buvo nedaug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Š. Mero vardu. Siauroji gatvė ‒ Perkūno gatve. Vėliau dėl to kilo nemažai painiavos šių gatvių istorijoje. Šachnelis Abraomas Meras buvo […]
Linksmi ir graudūs nuotykiai B. Grigo gatvėje sovietmečiu
Broniaus Grigo (dabar – Parko) gatvė Panevėžyje atsirado Klaipėdos daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonui plečiantis į šiaurę, Nevėžio upės link. Iškilus naujiems daugiaaukščiams, 1978 m. B. Grigo gatvėje jau veikė vaikų lopšelis darželis Nr. 29 „Snaigė“ (B. Grigo g. 19) bei Panevėžio stiklo fabriko bendrabutis (B. Grigo g. 39). 1986 m. gatvėje buvo daugiau naujų visuomeninės […]
A. Smetonos gatvė Panevėžyje
Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip Marijinė gatvė. Ketvirtajame šios gatvės name XX a. pradžioje veikė mergaičių mokykla. 1904 m. gatvė buvo Soboro, 1915–1918 m. – Fridricho. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais, 1919 m. lapkričio 2 d. Marijinė gatvė pavadinta Marijos gatve. 1934 m. Marijos gatvė pervadinta […]
Bataliono gatvė Panevėžyje
Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Pirmąkart miesto plane ši gatvė paminėta 1871 metais. 1919 m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė tapo Bataliono gatve. Carinės okupacijos metais, 1914 m. liepos 2 d., šioje gatvėje pradėtas leisti pirmasis topografiniu būdu atspausdintas laikraštis […]