Apie gausiai Panevėžyje gyvenusią žydų bendruomenę „Gerų naujienų“ televizijos laidoje „Pokytis“ pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė ir vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas. Kviečiame žiūrėti. https://www.youtube.com/watch?v=08CDhmwJsV0 Panevėžio kraštotyros muziejaus informacija
Žyma: Panevėžys
Kaip rankų darbas Panevėžio įmonėse buvo keičiamas mechanizuotu? (XX a. 6 deš.)
Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokius pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos kabėdavo įmonių ir įstaigų garbės lentose, jiems būdavo išduodami racionalizacinių pasiūlymų pažymėjimai, mokami atlyginimai, kurių dydis priklausydavo nuo gaunamų rezultatų. […]
Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse
Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo laikomi „darbo pirmūnais“, novatoriais, racionalizatoriais, […]
Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?
1944–1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius; Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino baldus – stalus, kėdes, spintas rūbams, […]
Panevėžio viščiukų perykla
Panevėžio kraštas visoje Lietuvoje garsėjo savo žemės ūkiu. Smulkiųjų gyvulių augintojų draugija įsteigė Viščiukų peryklą. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Šią veiklą rėmė ir Žemės ūkio rūmai. Daugiausia paukštynų buvo Panevėžio apskrityje. Jie sudarė apie 20 procentų visų Lietuvos paukštynų. Viščiukų peryklos įsteigimo pradžia laikoma 1933 m. kovo 23 diena. Iš pradžių tai buvo tik […]
Žemės ūkio paroda Panevėžyje 1932 metais
Žemės ūkio parodos Panevėžio mieste buvo populiarios dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė naminius gyvulius. Jų laikyti buvo negalima centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigaliojo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių ūkininkavimą nurodė kaip savo verslą. 1926 m. Panevėžio mieste buvo 120 ūkininkų. Vėliau mieste dar […]
Panevėžio verslininkų sąjunga 1920–1940 metais
Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį. 1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio […]
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas
Akcinės bendrovės „Maistas“ įsteigimo data yra 1923 m. balandžio 18 d. Steigėjai – broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. 1930 m. liepos mėnesį Panevėžyje prasidėjo fabriko statybos. Fabrikas dažnai buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Fabriką statė brolių Ilgovskių firma iš Kauno. Statybos vyko pagal geodezijos inžinieriaus M. Ratauto ir inžinieriaus P. Markūno projektą. Pastatyti 2 tvartai bekonams […]
Karaimai Panevėžio krašte
Panevėžys – vienas didžiausių šalies miestų, kuriame gyvena įvairių tautybių žmonės: karaimai, totoriai, rusai, žydai, lenkai, latviai, romai, ukrainiečiai ir kt. Skaičiuojama, kad Panevėžio krašte apsistoję daugiau kaip penkiasdešimties tautybių atstovai. Viena iš mažiau pažįstamų tautinių mažumų – karaimai. Nors Trakai pristatomi kaip šios tautinės mažumos tradicijų ir kultūros lopšys Lietuvoje, istorikai teigia, kad XIX […]
Konservų fabrikas XX a. 5 dešimtmetyje
Panevėžio mieste, Kranto gatvėje, stovi dar cariniais laikais statyti pastatai. Jie mena seną istoriją. Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse šie pastatai asocijuojasi su Konservų fabriku, tačiau cariniais laikais tai nebuvo Konservų fabriko patalpos. Tai buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, kitaip dar vadinama sandėliu. Kranto gatvėje šie pastatai iškilo apie 1880 metus. Tai tipiškas XIX–XX a. […]
Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla
Vaclovas Rauba (g. 1878 m. balandžio 29 d.) savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune skambiu pavadinimu įkurta Rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. 1921 m. įsteigtas šios akademijos filialas Panevėžio mieste. Jis sėkmingai veikė. 1926 m. išsiųstas kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl tokios mokyklos atidarymo Panevėžyje. 1926 m. vasario mėnesį leidimas gautas. […]
Atraskite pramoninį turizmą Panevėžyje!
Panevėžio plėtros agentūros komanda kviečia į kelionę po Panevėžio pramonės istoriją ir dabartį. Pramoninis turizmas – sparčiai pasaulyje populiarėjanti turizmo kryptis, pristatanti pramonės gamybą ir įvykius. Ši turizmo šaka apima apsilankymus veikiančiose įmonėse ir pramoninį paveldą, pasiūlantį lankytojams patirtį, susijusią su produktais, jų gamybos procesais, pritaikymu ir istorija. Pramonės paveldo objektuose galima mėgautis meno kūriniais […]
Pirmoji liejykla Panevėžyje
Ilgai Lietuvoje nebuvo metalo liejimo specialistų, o vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste taip pat atsirado šio amato meistrų. 1885 m. į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas Hokušas. Vėliau jis dažniau buvo vadinamas Antanu. Remiantis kitais šaltiniais, A. Hokušas atvyko XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Jo […]
Panevėžio statybos: kai gyvenamasis daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą
Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai. Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti tušti žemės plotai, jau dunksojo nauji pastatai. Cukraus fabrikas, kurio sugriauti cechai buvo suremontuoti, pastatė trijų aukštų namą su „visais patogumais“. […]
Panevėžio miestas ir kraštas XX a. 3 dešimtmetyje
Panevėžio apskrityje iki 3 dešimtmečio vidurio žemės reforma vyko gana sėkmingai. 330 buvusių dvarų žemė išdalinta 219 dvarų. Tai sudarė maždaug 2/3 dvarų. Į viensėdžius išskirstyti 194 kaimai su 54 tūkst. hektarų. 1927 m. sausio 1 d. duomenimis naujakuriai valdė 2 400 ūkių. Jie gavo žemės nuo 2 iki 20 ha. Buvo apskrityje ir labai […]
Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)
Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]
Transportas mieste XX a. pirmoje pusėje
Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu. Jų buvo penki. 1896 m. mieste buvo 6 dviračiai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 m. Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą „Republik“, o 1914 m. miestietis Boleslovas Reutas – prancūzišką […]
Alaus darykla „Kalnapilis“
Šimtametę istoriją mena alaus darykla „Kalnapilis“. „Kalnapilis“ – seniausia Panevėžio įmonė. 1900 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės aludariui Albertui Foigtui Bajorų gatvėje įsteigti alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių ūkininkų. Pastatytas trijų aukštų mūrinis namas ir dvi medinės ledainės. Alaus daryklos pavadinimą sudaro du vokiški žodžiai „berg“ – kalnas […]
Pensijos Lietuvoje ir Panevėžyje 1920–1940 metais
Lietuvoje pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams […]
2021 m. jubiliejinės datos – virtualiame kalendoriuje
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė Panevėžio jubiliejinių datų kalendorių 2021 metams. Jame didžiausias dėmesys skiriamas gerai žinomoms ir ne tokioms populiarioms asmenybėms, kilusioms iš Panevėžio krašto ar kitaip susijusioms su mūsų kraštu. Kalendoriuje rasite didesnių įmonių, organizacijų, švietimo įstaigų, Panevėžyje leistų ar leidžiamų periodinių leidinių, svarbesnių istorinių įvykių sukaktis. Ateinančių metų kalendoriuje – […]
Mūsų krašto žymiausiems skirta virtuali galerija
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė visų laikų žymiausių Panevėžio kraštiečių biografijų rinkinį – „Panevėžio šlovės alėja: žymiausieji kraštiečiai“. Jame pristatomi 135 asmenys, savo darbais daug nusipelnę Lietuvai ir jos žmonėms – mokslininkai, menininkai, literatūros kūrėjai, politikai, sportininkai, medikai bei kitų sričių atstovai. Tai žmonės, gimę Panevėžyje ar dabartinio Panevėžio rajono ribose, arba čia […]
Matomas, esamas – nematytas Panevėžys, arba genius loci Sauliaus Saladūno fotografijose
Šį rudenį gražų jubiliejų mini Panevėžio fotomenininkas Saulius Saladūnas. Šia proga pristatome virtualią parodą „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys, arba genius loci Sauliaus Saladūno fotografijose“. Parodoje nepamatysite tviskančių, išdailintų miesto vaizdų. Pamatysite kai ką vertingesnio – tai, kas mus verčia galvoti apie laiką ir mūsų pačių sąlytį su juo. Nuotraukose išvysite primirštus, tačiau lengvai atpažįstamus miesto […]
Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus viešnagė Panevėžyje 1935 metų spalio 15–17 dienomis
Šiemet sukanka 85 metai, kai 1935 m. rugsėjo 21 d. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ (Lockheed L-5B Vega) pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Sėkmingai perskridusi Atlanto vandenyną, „Lituanica II“ dėl nepalankių oro sąlygų buvo priversta nusileisti ne Kaune, kaip planuota, o […]