Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 09 18–09 22) prezidiumo ir sekretoriato nariai. Iš kairės: Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, Kazimieras Šaulys, Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas Stankevičius, Petras Klimas. Fotogr. Aleksandros Jurašaitytės. Vilnius, 1917. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-591

Mylėjęs tiesą – vieną, nedalomą, amžiną: prelatui Kazimierui Steponui Šauliui – 150

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisimename Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėją, prelatą Kazimierą Steponą Šaulį – vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. Šiemet jam sukanka 150 metų.

K. S. Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime (Šilutės r.), ūkininkų Karolinos ir Petro Šaulių šeimoje. Mokėsi Švėkšnos rusiškoje liaudies pradinėje mokykloje, Palangos progimnazijoje, kur jo mokslo draugais buvo būsimi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai – Steponas Kairys, Antanas Smetona ir Jurgis Šaulys. 1890–1895 m. studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1895–1899 m. – Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur gavo teologijos (1897) ir bažnytinės teisės (1899) magistro laipsnį.

1899 m. K. S. Šaulys paskiriamas vikaru į Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. 1901–1906 m. – Panevėžio gimnazijos kapelionas. Tarp jo mokinių Panevėžyje buvo būsimasis filologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausias redaktorius Juozas Balčikonis, būsimasis kunigas, visuomenės veikėjas Petras Lapelis, parašęs knygą „Prelatas Kazimieras Šaulys“ (Boston, 1949). 1906–1922 m. K. S. Šaulys Kauno kunigų seminarijoje dėstė bažnytinės teisės, moralinės teologijos ir visuomenės mokslų kursą, o nuo 1907 m. – sociologiją.

1911–1920 m. K. S. Šaulys paskiriamas Žemaičių vyskupo sekretoriumi, 1920–1926 m. – Žemaičių vyskupijos kancleriu, 1926 m. jam patikėtos Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko generalinio vikaro pareigos.

K. S. Šaulys aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Buvo Didžiojo Vilniaus Seimo (1905) dalyviu, 1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas į Lietuvos Tarybą. Prisidėjo prie Lietuvos laikinųjų konstitucijų (1919–1922) rengimo, buvo Steigiamojo Seimo atstovu, aktyviu Krikščionių demokratų partijos veikėju.

K. S. Šaulys rūpinosi neturtingųjų globa, šalpa, buvo socialinės rūpybos, švietimo draugijų vienas steigėjų. Jo rūpesčiu Panevėžyje atkurta „Saulės“ švietimo draugija, buvo „Motinėlės“ draugijos neturtingiems gabiems jaunuoliams remti vienu iš steigėjų, iždininku.

1922–1944 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete, buvo Bažnytinės teisės katedros vedėju. 1927 m. suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas.

Bendradarbiavo lietuvių ir lenkų spaudoje „Viltis“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Draugija“, „Tiesos kelias“, „Dziennik Wileński“, „Przegląd katolicki“.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1945 m. gyveno Šveicarijoje. Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane (Šveicarija). 1968 m. palaikai perkelti į koplyčią Verano kapinėse Romoje.

K. S. Šaulys 1928 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu, o 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų K. S. Šaulio knygų bei straipsnių, publikuotų įvairiuose leidiniuose, sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt. Kai kuriuos leidinius galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt

Miś, Wincenty. Socijalistai ir mųsų socijališkieji reikalai / pagal K.V.M. lietuviškai išvertė Š-lys [Kazimieras Šaulys]. [Kaunas], 1907. 71, [1] p.

Šaulys, Kazimieras. Kanoniškojo proceso teisė. Kaunas, 1927. XV, 386 p.

Šaulys, Kazimieras. Sociologija. D. 1. Kaunas, 1910. 92 p.

Šaulys, Kazimieras. Sociologija. 2-a laida. Kaunas, 1920. 73 p.

Šaulys, Kazimieras. Apskritasis socialinio klausimo supratimas // Draugija, 1910, nr. 42/43, p. 172–187.

Šaulys, Kazimieras. Civilinės jungtuvės : bažnytinės ir pasaulinės valdžios santykiai tvarkant jungtuvių reikalus // Tiesos kelias, 1927, nr. 3, p. 137–146.

Šaulys, Kazimieras. Instrukcija jaunikių kvotimui ir pamokinimui prieš jungtuves // Tiesos kelias, 1927, nr. 1, p. 1–7.

Šaulys, Kazimieras. Kam priklauso teisė parinkti ir duoti krikšto vardą? // Tiesos kelias, 1932, nr. 5, p. 336–338.

Šaulys, Kazimieras. Katalikų mokintuvė // Draugija, 1910, nr. 46, p. 137–154; nr. 47, p. 253–271.

Šaulys, Kazimieras. Metrikų rašymo reikalu // Tiesos kelias, 1927, nr. 4, p. 240–243.

Šaulys, Kazimieras. Panevėžys // Metraštis, arba, Kalendorjus 1906 metams. Sankt Peterburgas , 1906, p. 71–96: iliustr.

Šaulys, Kazimieras. Socialistų mokintuvė // Draugija, 1910, nr. 44, p. 286–300; nr. 45, p. 22–42.

Šaulys, Kazimieras. Sutuoktųjų nežinia kur dingimas ir naujos jungtuvės // Tiesos kelias, 1925, nr. 6, p. 341-357.

Šaulys, Kazimieras. Valstybinės nepriklausomybės besiekiant // Mano pasaulėžiūra. Chicago, 1958, p. 265–267.

Šaulys, Kazimieras. Žemaičių seminarija ir jos reikalai // Draugija, 1908, nr. 13, p. 33–40.

Rengiant informaciją naudotasi Petro Lapelio knyga „Prelatas Kazimieras Šaulys“ (Boston, 1949), K. S. Šaulio biografija, publikuota 2-ajame leidinio „Passport“ tome (Vilnius, 2018) bei Vilmos Bukaitės straipsniu, publikuotu istorijos ir kultūros žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2017 m. Nr. 2.

Daugiau apie K. S. Šaulį skaitykite:
https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/is-kazimiero-stepono-saulio-gyvenimo-ir-veiklos-panevezyje/
https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/kazimiero-stepono-saulio-bareljefas/
https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-jie-kure-lietuva/

Galerijoje – leidinių viršelių vaizdai.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius