Iki istorinių 1926 m. Lietuvos Respublikos teritorinės sienos nesutapo su egzistavusių vyskupijų ribomis. Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo pavaldi keliose valstybėse esančiai bažnytinei administracijai: Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos priklausė Mogiliavo metropolijai, Seinų vyskupijos lietuviškoji dalis buvo pavaldi Varšuvos metropolijai, Klaipėdos krašto katalikai, po 1923 m. sukilimo tapę Lietuvos Respublikos dalimi, administraciškai priklausė Vokietijoje (Rytų Prūsijoje) buvusiai Varmijos vyskupijai.

Lietuvos bažnytinė administracinė struktūra reorganizuota 1926 m. balandžio 4 d., kai popiežius Pijus XI bule „Lituanorum gente“ (Lietuvių tautai) paskelbė iš Nepriklausomoje Lietuvoje esančių bažnytinių struktūrų įkuriąs Lietuvos bažnytinę provinciją (projekto sudarytojas – arkivyskupas Jurgis Matulaitis). Žemaičių vyskupija buvo padalyta į Kauno arkivyskupiją bei Panevėžio ir Telšių vyskupijas, iš Lietuvos pusėje likusių Vilniaus vyskupijos parapijų sudaryta Kaišiadorių vyskupija, Lietuvai atitekusi Seinų vyskupijos dalis pertvarkyta į Vilkaviškio vyskupiją. 1927 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašyta Apaštalų Sosto ir Lietuvos valstybės tarptautinė sutartis – konkordatas, kuris teisiškai įtvirtino oficialius Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykius.

Pijus Vyskupas, Dievo Tarnų Tarnas, mylimiesiems Panevėžio miesto ir vyskupijos vaikams klerui ir liaudžiai siunčia sveikinimą ir Apaštalinį palaiminimą. Šiandien mes, pasitarę su garbingaisiais mūsų broliais Šv. Romos Bažnyčios kardinolais, mylimą sūnų Kazimierą Paltaroką, kuris iki šiol buvo Kauno metropolinės Bažnyčios kanauninkas, savo Apaštališkuoju autoritetu išrenkame ir skiriame vyskupu ir ganytoju jūsų Panevėžio Bažnyčios, kuri visai dar neseniai buvo pakelta į Kauno metropolinės Bažnyčios sufraganinę Katedrą, ir kuri dar neturi savo ganytojo. Dėl to jus visus raginame ir įpareigojame, kad minėtą Kazimierą, išrinktąjį vyskupą, taip, kaip brolį ir jūsų sielų ganytoją pamaldžiai priimtumėte ir jį lydėtumėte su derama pagarba, jo išganingiems perspėjimams ir nurodymams rodytumėte privalomą pagarbą ir klusnumą, taip, kad jis džiaugtųsi jumyse atradęs dievobaimingus vaikus, o jūs džiaugtumėtės jame suradę maloningą tėvą. Norime ir nurodome, kad šio išrinktojo vyskupo Kazimiero rūpesčiu ir pareigybe, šis mūsų raštas viešai būtų perskaitytas iš Katedros bažnyčios ambonos po šio rašto gavimo pirmąjį šventadienį, kuriame liaudies dalyvavimas privalomas. Duota Romoje prie Šv. Petro tūkstantis devyni šimtai dvidešimt šeštaisiais Viešpaties metais balandžio penktą dieną, Mūsų Pontifikato penktaisiais metais.

                                                                                                                   Octavius Card Cagiano S. R. E. Cancellarus
                                                                                                                   Paulus Periesli
                                                                                                                   Apaštalinės kanceliarijos adjutorius

1926 m. balandžio 5 d. popiežius Pijus XI nominavo apaštalinio vizitatoriaus arkivyskupo Jurgio Matulaičio pasiūlytus kandidatus į vyskupijų valdytojų pareigas. Vadovauti Panevėžio vyskupijai buvo pakviestas Kauno dvasinės seminarijos profesorius, kanauninkas Kazimieras Paltarokas, vyskupu konsekruotas 1926 m. gegužės 2 d. Gegužės 30-ąją  Panevėžyje įvyko iškilmingas vyskupo K. Paltaroko ingresas. Įsteigus Panevėžio vyskupiją, buvo sukurta administracinė vyskupijos struktūra, organizuotas bažnytinių tarnybų darbas. Naujai suformuota Panevėžio vyskupija savo veiklą pradėjo pasidalijusi į dekanatus ir parapijas. Sudarytoji Panevėžio vyskupija 1926 m. jungė 10 dekanatų, 69 parapijines bažnyčias, 41 filiją, 79 koplyčias, kuriose dirbo 171 kunigas, o tikinčiųjų bendruomenę sudarė apie 375 tūkstančiai žmonių. Laikui bėgant, dekanatų ir parapijų skaičius kito.

1991 m. gruodžio 19 d. Panevėžio vyskupija tapo Vilniaus bažnytinės provincijos dalimi. Šiandien Panevėžio vyskupija yra Lietuvos šiaurinėje dalyje, tarp Kauno ir Šiaulių vyskupijų, ribojasi su Latvijos Respublikos pasieniu. Vyskupija suskirstyta į 9 dekanatus – Anykščių, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Panevėžio-Krekenavos, Pasvalio, Rokiškio, Utenos ir Zarasų, vienijančius 111 parapijų, 4 bažnyčias, turinčias rektorato teises, 42 koplyčias, kurias aptarnauja 68 dieceziniai kunigai ir 3 kunigai vienuoliai, dirbantys pastoracinį darbą. Nuo 2016 m. liepos 16 d. Panevėžio vyskupijai vadovauja vyskupas Linas Vodopjanovas, OFM.

Į viršų