Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340 gyventojų. Ilgainiui pietrytinė kaimo dalis buvo prijungta prie miesto. Kaimo gyventojai buvo giliai tikintys, čia buvo daug kryžių: du prie […]
Autorių archyvas: Donatas Pilkauskas
Sietyno gatvė
Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“. Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio gatvės. 1938 m. gegužės 31 d. Liepų gatvė, kad nebūtų painiojama su Liepų alėja, pavadinta Sietyno gatve. Dar 1926 m. […]
J. Tilvyčio gatvė
J. Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Anksčiau šioje vietoje driekėsi Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja. 1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad Molainių gatvė blogiausia […]
Tiškevičiaus aikštė
1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais vadinta Bažnyčios aikšte. Aikštė garsi tuo, kad čia buvo pastatyti du pirmi vieši paminklai Panevėžio mieste. Pirmąjį pastatė pavasarininkai. 1933 […]
A. Kisino gatvė Panevėžyje
Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji driekėsi nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės. 1924 m. balandžio 3 d. „Panevėžio balse“ rašyta apie brolių Kisinų įkurtą gėrimų sandėlį, […]
Elektros gatvė
Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos gatve. Elektros gatve pavadinta 1919 m. lapkričio 22 d. 1923 m. rašytojas Matas Grigonis Elektros gatvę siūlė pavadinti Fromo Gužučio […]
Birutės gatvė
Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šią gatvę pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių. 1910 m. Panevėžyje pradėti steigti kino teatrai. Pirmąjį leidimą tokiam teatrui įsteigti gavo A. Sondagas, gyvenęs Boguševskio skersgatvio mūriniame name. Jis atidarė […]
Povilo Puzino gatvė
Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta 1919 m. Puzino gatvėje ilgai stovėjo kalėjimas, pastatytas 1892 m. Jame kalėjo daug garsių asmenybių. „Gadynės“ laikraščio 1906 m. penktame […]
Kranto gatvė
Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m. Kranto gatvėje išliko seniausias Panevėžyje teismo archyvo pastatas, kurio istorija prasideda 1614 m. 1601 m. Varšuvos seime ir vėliau priimtuose sprendimuose dėl teismo […]
Ukmergės gatvė
Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinių gatvių. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki Muilo fabriko. Jau 1788 m. minima Dvaro gatvė. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve, 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatve. Kaip rašoma Savivaldybės nutarime, nuo turgaus iki laukų ėjusi Vilkomirskaja gatvė 1919 m. pavadinta Ukmergės gatve. 1961 m. rugpjūčio 3 […]
Š. Mero gatvė Panevėžyje
Būsimoji Š. Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje buvo nedaug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Š. Mero vardu. Siauroji gatvė ‒ Perkūno gatve. Vėliau dėl to kilo nemažai painiavos šių gatvių istorijoje. Šachnelis Abraomas Meras buvo […]
A. Smetonos gatvė Panevėžyje
Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip Marijinė gatvė. Ketvirtajame šios gatvės name XX a. pradžioje veikė mergaičių mokykla. 1904 m. gatvė buvo Soboro, 1915–1918 m. – Fridricho. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais, 1919 m. lapkričio 2 d. Marijinė gatvė pavadinta Marijos gatve. 1934 m. Marijos gatvė pervadinta […]
Bataliono gatvė Panevėžyje
Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Pirmąkart miesto plane ši gatvė paminėta 1871 metais. 1919 m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė tapo Bataliono gatve. Carinės okupacijos metais, 1914 m. liepos 2 d., šioje gatvėje pradėtas leisti pirmasis topografiniu būdu atspausdintas laikraštis […]
Respublikos gatvės istorija iki 1940 metų
Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė. Respublikos gatvė atsirado be plano. Iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės, kiti toliau. Vėliau gatvė sutvarkyta ir buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta tarpukario ir pirmaisiais pokario metais. Šioje gatvėje veikia viena […]
J. Basanavičiaus gatvė Panevėžyje
J. Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai nutiesta gatvė nuo Fromo Gužučio gatvės į pietus pavadinta J. Basanavičiaus vardu. Šios Lietuvos istorijai svarbios asmenybės vardu pavadinta daug gatvių ir aikščių. Tuo metu už J. Basanavičių populiaresnis buvo tik Vytautas Didysis. J. Basanavičiaus, […]
Gedimino aikštė Panevėžyje
Gedimino aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji yra viena jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau šis miesto rajonas buvo vadinamas „Slobodkos“ rajonu. Tai buvo neturtingų žydų gyvenamasis rajonas. „Slobodkė“ – miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių. Terminas kilęs iš žodžio „Sloboda“. Jis reiškė feodalinės Rusijos XI–XV amžiaus gyvenvietę, miesto kvartalą arba priemiestį. Šis terminas išliko nuo […]
A. Jakšto prospektas Panevėžyje
A. Jakšto prospektas kelis kartus keitė pavadinimą. Šis prospektas vėliau vadintas ir gatve, ir alėja. Tai buvo viena iš naujesnių Panevėžio miesto gatvių. Dar 1933 m. birželio 14 d. gautas leidimas žinomo panevėžiečio Petro Būtėno namo statybai. Tuo metu nurodomas adresas Naujas bulvaras. Vėliau jis tapo A. Jakšto prospektu. 1934 m. vasario 6 d. Panevėžio […]
Vytauto aikštė Panevėžyje
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Vytauto, vėliau Nepriklausomybės aikštė, minima jau XVIII amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Čia gana dažnai vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, o taip pat – vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis […]
Juozo Zikaro gatvė
Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje ypač aktualus buvo gyvenamo būsto klausimas. Ypač sudėtingomis sąlygomis gyveno neturtingi miesto gyventojai. Buvo siekiama apgyvendinti naujas gatves. Viena iš tokių naujai atsiradusių gatvių – būsimoji Juozo Zikaro gatvė. Tik iki šio pavadinimo praėjo ilgas laiko tarpas. Dar 1918 m. miesto technikas G. Voroničas šioje gatvėje paruošė vieno namo projektą. […]
Cukraus pramonės gimimas Lietuvoje ir Panevėžyje
Prieš kelis šimtus metų pasaulyje cukrų pakeisdavo medus. Kertant miškus, bičių sunešamo medaus ėmė mažėti. Ieškota galimybių sukurti produktą, kuris galėtų pakeisti medų. Cukraus atradėju laikomas vokiečių chemikas Margrafas. Europoje cukrus pradėtas gaminti 1796 metais. Jis gamintas iš cukrinių runkelių. Cukraus pramonės istorija Lietuvos teritorijoje pakankamai sena. Iš pradžių buvo auginami visai nedideli cukrinių runkelių […]
Linų pramonė Panevėžio mieste 1918–1940 metais
Tarpukario metais Lietuvoje buvo auginama daug linų. Panevėžio kraštas taip pat turėjo nemažai ūkininkų, auginančių linus. Ši kultūra gana gerai tiko Lietuvos klimatui. Auginti linus buvo nelengvas darbas. Lietuvoje iš linų buvo pagaminama daug produkcijos. Vienu metu Lietuva net užėmė trečią Europoje vietą pagal linų plotus. Linus reikėjo apdirbti. Tam buvo įvairios gamyklos. Viena jų […]
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvės
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas iš pradžių buvo skirtas tik bekonų supirkimui ir produkcijos iš jų gamybai. Anglijoje buvo didelis šios produkcijos poreikis. Per dieną planuota paskersti 350 bekonų. Ūkininkai užaugindavo daug daugiau. Greitai imta supirkti ir lašinines kiaules. Lašininės kiaulės gabenamos į JAV, Švediją, Belgiją. 1936 m. atidarytas konservų skyrius. Anksčiau konservuota mėsa buvo […]
Panevėžio miesto darbininkai XX a. 3–4 dešimtmetyje
Panevėžys buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Panevėžio pramonė prasidėjo nuo spirito varyklų, panašiai kaip ir kitose Lietuvos vietose. 1891 m. įkurtas Stasio Montvilo spirito fabrikas. Vėliau Panevėžys tapo malūnų miestu. Panevėžio malūnai buvo garsiausi Lietuvoje. Jie greitai tapo automatizuoti. Darbininkus nukonkuravo mašinos. Panevėžyje malūnuose dirbo apie šimtą darbininkų. Pagal pramonės gamybos apimtį Panevėžys beveik […]
Artelės ir dirbtuvės Panevėžio mieste XX a. penktame dešimtmetyje
1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį sugrįžo Raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemenkai nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonę. Kartu steigėsi įvairios smulkios dirbtuvės ir artelės. Joms vadovauti įkurtas Panevėžio pramkombinatas, kuriam priklausė įvairios smulkios artelės. Artelės taip pat priklausė ir daugiaverslinei sąjungai Panevėžyje. Jos turėjo savo sąskaitą valstybinio banko Panevėžio skyriuje. Viena […]