Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d. Remdamiesi Panevėžio apskrities […]
Autorių archyvas: Leonas Kaziukonis
Iš Senvagės sutvarkymo projektinių pasiūlymų
Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O ten, kur ji aprašoma, randame vieną ir tą pačią iš Mariaus Glinsko knygelės „Panevėžys. Mažasis vadovas“ (1993) paimtą informaciją: „Ilgus […]
Panevėžio žydų medinė sinagoga
Panevėžio žydų sinagoga stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros gatvę ir Laisvės aikštę. Sinagoga nugriauta Antrojo pasaulinio karo metais. Literatūroje duomenų apie Panevėžio žydų medinę sinagogą pateikiama […]
Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais
Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]
Nukastas Panevėžio piliakalnis
Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]
Laikraštis „Panevėžio balsas“
Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]
Juozo Zikaro skulptūra „Krepšininkas“
Leidiniuose apie Juozą Zikarą ir jo darbų kataloguose ši skulptūra neminima. Sukurta ji buvo karo metais ir manoma, kad neišliko. Kaip paaiškėjo, ji buvo išsaugota, perduota muziejui, bet nežinoma liko iki šiol. Renkant medžiagą Panevėžio apskrities archyvo įgyvendinamam projektui „Virtuali paroda ir leidinys apie sovietmetyje nugriautą Juozo Zikaro namą Panevėžyje“, suintrigavo 1943 m. liepos 15 […]