1. Artelės „Raudonasis švyturys“ darbininkai įmonės teritorijoje. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?

1944–1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės.

Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius; Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino baldus – stalus, kėdes, spintas rūbams, vaikiškus stalus, kėdes ir lovas, tumbas prie lovos, knygų spintas, mokyklinius suolus, raštinės reikmenis, įvairius stalo gaminius, žaislus; Rūbų siuvykla siuvo rūbus individualiai bei teikė rūbų valymo ir dažymo paslaugas; Batų dirbtuvė gamino naują avalynę, teikė avalynės remonto paslaugas; Lentpjūvė atliko miško medžiagos pjovimo darbus, gamino „gontus“ (stogo dangai skirtos medinės lentelės). Veikė malūnas, vilnos karšykla, milų (storas veltas audinys) apdirbimo dirbtuvė. Taip pat klestėjo neprekiniai verslai (kirpyklos, statybos, remonto darbai ir kt.). Nuo 1954 m. pramkombinatas pradėjo gaminti liejinius ūkiškoms krosnims, cementines čerpes, orkaites, statybinius apkaustus, ėmė teikti namų gamybos miltų apdirbimo paslaugą.

Šiaulių srities Panevėžio m. gamybinė kooperatinė artelė „Raudonasis spalis“ gamino virves, špagatą, pakinktus, molinius indus, teikė milų vėlimo ir dažymo paslaugą. Iki 1953 m. žaliavos – pakulų apdirbimas ir virvių vijimas buvo atliekamas rankiniu būdu, kartais produkcija išeidavo nekokybiška, todėl buvo mechanizuotas virvių vijimo cechas. Gauta mašina pirminiam pakulų apdirbimui pavadavo dešimties–dvylikos žmonių darbo jėgą. Taip pat buvo mechanizuotas ir virvių vijimo darbas. Artelėje buvo  pradėta ir koklių gamyba. Tam tikslui buvo žymiai praplėstos keramikos dirbinių cecho patalpos bei apmokomi darbininkai koklių gaminimo meistriškumo. Molinių indų degimui buvo pastatyta antra krosnis.

2. Artelės „Raudonasis švyturys“ darbininkai sovietinėje demonstracijoje. Panevėžys, XX a. 6 deš. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniųŠiaulių srities Panevėžio m. daugiaverslinės kooperatinės sąjungos artelė „Raudonasis švyturys“ gamino vežimus, tekinius (ratus), roges, ratlankius, rato dalis – stebules, baldus, įvairius stalių reikmenis, statines (tarą), pjautą miško medžiagą, „gontus“, žaislus, remontavo baldus.

Šiaulių srities Panevėžio m. daugverslinės kooperatinės sąjungos artelė „Raudonoji žvaigždė“ skardos dirbtuvėse gamino cinkuotus indus, skardos dirbinius, teikė skardos dirbinių remonto paslaugas. Batų dirbtuvė gamino avalynę, odos galanteriją, teikė avalynės taisymo paslaugas. Rūbų siuvykla siuvo rūbus (taip pat ir individualiai),  gamino žaislus. Buvo teikiamos rūbų valymo, fotografavimo paslaugos.

Šiaulių srities Panevėžio m. daugverslinės kooperatinės sąjungos artelė „Pirmyn“ užsiėmė transportavimo paslaugomis, vykdė utilizacijos darbus.

Šiaulių srities Panevėžio m. daugverslinės kooperacijos sąjungos artelė „Tarybinis statybininkas“ atliko statybos montavimo darbus.

Šiaulių srities Panevėžio m. invalidų kooperatinė artelė „Oriol“ gamino odinę avalynę, teikė avalynės remonto paslaugas. Čia buvo siuvami rūbai ir baltiniai (taip pat ir pagal individualius užsakymus). Buvo gaminama vata, skardos dirbiniai, pjauta miško medžiaga, teikiamos metalo dirbinių remonto, vilnos apdirbimo, radijo aparatų remonto, knygryšybos, fotografavimo paslaugos, veikė kirpyklos. Artelė taip pat gamino nealkoholinius gėrimus ir dešras.

Nuotraukos:
1. Artelės „Raudonasis švyturys“ darbininkai įmonės teritorijoje.
2. Artelės „Raudonasis švyturys“ darbininkai sovietinėje demonstracijoje. Panevėžys, XX a. 6 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių. 

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas