1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė ir Vykdomasis komitetas.

Vienais pirmųjų kultūros židinių Panevėžio mieste dera laikyti bibliotekas. Respublikos gatvėje įsikūrė viešoji biblioteka Nr. 1, tame pačiame pastate, tik jau vėlesniais metais, pradėjo veikti Panevėžio kraštotyros muziejus. Šis itin nukentėjo okupacijos metais, dingo daug jame laikytų vertingų eksponatų. Minimu laikotarpiu atidaryta ir Panevėžio viešoji biblioteka Nr. 2, jai paskirti 2 etatai.

Anksčiausiai Panevėžio mieste įsteigtas Kinofikacijos skyrius, jo  direktorius pareigas užėmė dar 1944 m. rugpjūčio mėnesį.

Panevėžio mieste dar veikė 2 pirkios-skaityklos. Pastarosiose stovėjo po vieną stalą ir dešimt taburečių. Vėliau Panevėžio viešoji biblioteka Nr. 1 persikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 37, o biblioteka Nr. 2 duris lankytojams atvėrė Senamiesčio gatvėje Nr. 73.

Paskutinįjį 1947 m. ketvirtį Panevėžyje pradėjo veikti Kultūros namai. Remiantis 1948 m. planais Panevėžyje ketinta atidaryti dar dvi bibliotekas. 1948 m. pabaigoje Panevėžyje, Skaistakalnyje, pradėti Kultūros ir poilsio parko įrengimo darbai. 1949 m. liepos mėn. jo darbuotojai surengė masinius šokius ir 4 koncertus, skirtus Aviacijos dienai paminėti. Liepos 24 d. suorganizuoti šokiai Jūrų laivyno dienos proga, liepos 31 d. – šokiais ir koncertu pažymėta Geležinkelininkų diena. Kultūros ir poilsio parko direktoriumi dirbo Glušokas.

1949 m. savo veiklą tęsė ir bibliotekos. Bibliotekai Nr. 1 priklausė 15 kilnojamųjų bibliotekėlių. Joje lankėsi 1 642 skaitytojų, fonduose saugota 12 283 knygos. Bibliotekoje Nr. 2 1949 m. buvo sukauptos 2 077 knygos.

1949 m. Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi dirbo Steponavičius, o mokslinio bendradarbio pareigas ėjo Aleksandravičius. 1949 m. išleistame muziejaus plane nurodyta  iš fondų išimti „beidėjiškus“ ir menkaverčius eksponatus. Laikantis šio įsakymo, sunaikinta nemažai liaudies meno skyriuje laikytų vertingų kūrinių.

1949 m. Panevėžyje veikė ir biblioteka Nr. 3. Respublikos gatvėje Nr. 37 įsteigti Panevėžio kultūros rūmai, juose organizuoti meno saviveiklos, šokių, dramos ir choro būreliai. Šios įstaigos direktorius keitėsi itin dažnai. 1949 m. Panevėžio mieste veikė trys kilnojami kino teatrai, itin skatinta juose rodyti filmą „Berlyno žlugimas“.

1950 m. biblioteka Nr. 1 aptarnavo 1 330 skaitytojų, joje buvo sukaupta 12 547 spaudinių. Bibliotekoje Nr. 2 lankėsi mažiau – 460 skaitytojų, turimų spaudinių skaičius siekė 3 517. Vaikų biblioteka turėjo 4 000 spaudinių, aptarnavo 800 skaitytojų. Tik 1950 m. atsirado 2 klubai-skaityklos. 1950-aisiais muziejuje buvo saugoma 23 000 eksponatų, jame veikė Didžiojo Tėvynės karo partizanų, socialistinės statybos, etnografijos, archeologijos, liaudies meno, gamtos skyriai, Marytės Margytės atminimo kampelis.

1951 m. miesto Kultūros ir švietimo skyrius buvo atsakingas už įvairių įstaigų veiklą. Šiam rūpinantis dirbo: kraštotyros muziejus, masinė biblioteka, kultūros namai, kultūros ir poilsio parkas, vaikų biblioteka, 3 klubai-skaityklos, kurių 1 vietos nekeitė, o 2 buvo kilnojamos. Švietimo komisariato nurodymu, iš muziejaus buvo pašalinta daug eksponatų: aiškinant, jog jie pasenę.

1951–1952 m. aktyviai dirbo Panevėžio kultūros rūmai. Čia veikė dramos, liaudies šokių, choro, styginių instrumentų, siuvimo, kirpimo rateliai. Dramos būrelį lankė 28 asmenys, liaudies šokių – 26. 1952 m. suorganizuotos 3 laidos siuvimo ir kirpimo kursų. Juos baigė 57 asmenys. 1952 m. Panevėžyje veikė trys klubai-skaityklos: Ramygalos ir Senamiesčio gatvėse bei kolūkyje „Vienybė“.

1952 m. Panevėžio muziejuje saugoti 2 645 eksponatai. Įstaigoje veikė neetatinių lektorių grupė, kurią sudarė: 7 mokytojai, 4 vadovaujantys darbuotojai, 4 medicinos darbuotojai, 7 advokatai, 4 agrotechnikos specialistai. Iš viso lektoriaus pareigas ėjo 26 asmenys. Panevėžio kultūros ir poilsio parkas buvo atidarytas tik vasarą. Jis veikė nuo gegužės 1 iki rugsėjo 1 dienos.

1953 m. Panevėžio muziejuje sudaryti 3 skyriai: ikirevoliucinis, tarybinio laikotarpio ir gamtos. Tuo metu muziejuje, neįskaitant numizmatikos kolekcijos, buvo sukaupti 2 645 eksponatai.. Kitos kultūros įstaigos irgi tęsė savo veiklą. Tokios buvo svarbiausios Panevėžio kultūros ypatybės 1944–1953 metais. Nepaisant sudėtingų okupacijos sąlygų, kultūros darbuotojai darbas tekėjo įprasta vaga.

Nuotraukos:
1. Panevėžiečių masinių renginių vieta – Skaistakalnio parkas.
2. Kultūros namai ir biblioteka 1948 m.

Nuotraukos iš V. Vitkausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas