1925 m. kovo 15 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. Jos tikslas – globoti sergančius karius, invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. Draugijos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. 1935 m. draugija pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu.

Draugija skyrius steigė tuose mietuose, kuriuose buvo dislokuoti kariniai daliniai. Panevėžio skyrius įkurtas 1926 m. birželio 12 d. Jį įkūrė generolo Prano Tamašausko žmona Aleksandra Tamašauskienė, kuri gana ilgai ir vadovavo šiam skyriui. Steigiamajame susirinkime dalyvavo tik 12 moterų. Į draugiją susibūrė karininkų žmonos ir dukros. Draugijos narės skaitė paskaitas, organizavo medicininės pagalbos kursus ir loterijas, rengė pramogas vaikams

1936 m. balandžio 19 d. Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko Ramovėje birutietės surengė vaikams margučių šventę, o vaikai atsidėkojo gražiu koncertu.

1936 m. skyrius turėjo 9 131 litų pelno. Pajamos gautos iš loterijų. Birutietės aktyviai bendradarbiavo su moterimis šaulėmis. Jos surengė bendrą Saulės mūšio paminėjimą. Iš gauto pelno parėmė  kitas draugijas ir organizacijas: 10 850 litų skirta nukentėjusiems nuo sausros, 1 890 litų – Vytauto Didžiojo fondui, 1 000 litų – Nepriklausomybės paminklui statyti Panevėžyje, 750 litų – Panevėžio skautų tuntui, 1 500 litų – Ginklų fondui, 200 litų – nukentėjusiems nuo potvynio.

Nuo 1936 m. skyriui vadovavo generolo S. Pundzevičiaus žmona J. Pundzevičienė. Aleksandra Tamašauskienė išrinkta garbės nare.

1936 m. spalio mėnesį Panevėžio skyrius paminėjo 10 metų sukaktį. Moteris jubiliejaus proga pasveikino visos Lietuvos draugijos pirmininkė Černienė. Ji panevėžietėms padovanojo dailininko P. Kalpoko pieštą kunigaikštienės Birutės portretą. Visos Lietuvos draugijos garbės pirmininke buvo prezidentienė S. Smetonienė.

Lietuvos kunigaikštienės Birutės draugijos Panevėžio skyrius sėkmingai tęsė veiklą ir vėlesniais metais. 1937 m. birutietės nupirko šautuvą teismo tarnautojų šaulių būriui, 100 litų skyrė šauliams, 100 litų – ginklų fondui, 100 litų – Prisikėlimo bažnyčios statybai, 50 litų – Šv. Vincento ir Paulo draugijai, 50 litų – vienos mokinės mokslui gimnazijoje. Gegužės 6 d. surengė arbatėlės vakarą ir jos pelną skyrė karių kapų tvarkymui. 1938 m. vasario 5 d. šaulių salėje Panevėžio birutietės suorganizavo koncertą-balių. Jo metu surinktos aukos panaudotos kapų tvarkymui ir nupirkta vėliava šauliams.

1939 m. birželį Panevėžio šauliai minėjo 20 metų jubiliejų. Birutietės padovanojo Panevėžio šauliams vėliavą. Šis didelis renginys įvyko birželio 11 d. artilerijos pulko aikštėje. Birutietiems tada jau vadovavo artilerijos pulko vado Alfonso Sklėriaus žmona Sklėrienė.

1940 m. rugpjūtį, prasidėjus sovietinei okupacijai, draugijos veikla sustabdyta. 1991 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų draugija ir jos skyrius Panevėžyje atkurti.

Nuotraukos:
1. Panevėžio birutiečių vadovė Aleksandra Tamašauskienė (trečia iš dešinės) per savo sūnaus vestuves. 1939 m. birželio 24 d.
2. Birutietė Bronė Česonienė su dukra Lina. 1937 m.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas