Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija, turėjusi saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo programą Lietuvoje. 1926 m. įsisteigė Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, rūpinęsis iškylomis gamtoje. Abi draugijos intensyviai vykdė savo veiklą.

1923 m. kovo 23 d. įkurtas Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius. Jos pirmininku išrinktas Blynas, vicepirmininku daktaras Juozas Bregauskas, o sekretoriumi miesto burmistras Bronius Adomulis. 1924 m. spaudoje rašyta, kad Lietuvos miestuose beveik neliko medžių. Ne geresnė padėtis buvo ir Panevėžyje. 1923 m. pradėti sodinti medžiai, bet beveik visi tais metais pasodinti augalai nudžiūvo. Medelius graužė ožkos, laužė vaikai ir suaugusieji.

1923 m. Lietuvoje sodinti „Laisvės“ medžiai. Ši akcija buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės 5 metų jubiliejui pažymėti. Pirma medžių sodinimo šventė vyko 1923 m. gegužės 6 d. Kaune.

Panevėžyje irgi buvo sodinami medeliai. Čia aktyviausiai reiškėsi Panevėžio miškų technikų mokykla, veikusi mieste nuo 1921 m. Šios mokyklos nuopelnai apželdinant miestą tikrai dideli. 1923 m. įkurtas Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius nebuvo itin aktyvus. 1924 m. kovo 26 d. išrinkus naują jos valdybą, kurią sudarė Vladas Rozmanas, Krisiukėnas, Šukys, Giedravičius, Vėbra ir Burkauskas, veikla tapo daug aktyvesnė.

1924 m. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius Respublikos gatvėje nutarė pasodinti 50 liepų. Ši gatvė buvo mėgstama miestiečių pasivaikščiojimo vieta. Čia buvo ir miesto sodas. 1924 m. visoje Lietuvoje buvo sodinami Vilniaus medžiai, pažymint Vilniaus 600 metų jubiliejų. Vilniaus įkūrimo data tuo metu buvo laikoma 1323 m. spalio 2 d. 1924 m. gegužės 1 d. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus iniciatyva Panevėžyje, Laisvės aikštėje, pasodintas Vilniaus ąžuoliukas. Visus akcijos dalyvius sveikino miesto burmistras Bronius Adomulis.

1930 m. rugsėjo 8 d. prie Vilniaus medžio pakelta Vytauto vėliava. Čia vyko pagrindinis renginys Vytauto Didžiojo metams paminėti. Vėliau prie Vilniaus ąžuoliuko vykdavo svarbiausi miesto renginiai. Šis medis mieste išliko iki šių dienų.

Panevėžį apželdinant aktyviausiai dalyvavo Panevėžio miškų technikų mokykla. 1926 m. gegužės mėnesį ši mokykla surengė medžių sodinimo šventę apie naująsias Panevėžio miesto kapines Ramygalos gatvėje. Deja, ši mokykla veikė Panevėžyje tik iki 1926 m., vėliau estafetę perėmė kitos mokyklos.

1925 m. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininku išrinktas garsaus didiko palikuonis Zigmas Rusteika, o sekretoriumi P. Šalčius. Z. Rusteika buvo ypač svarbių bylų teisėjas Panevėžio apygardos teisme.

Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Nepriklausomybės aikštė, minėta jau XVIII a. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu į mietą 1727 m. Kurį laiką ji vadinta Cerkvės aikšte. Čia vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais skirta turgui, kuriame prekiauta ir arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi rusų karo belaisviai. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, aikštei suteiktas Vytauto vardas.

1925 m. Vytauto aikštėje nutarta pasodinti atminimo uosį. Renginys prasidėjo Šv. Trejybės bažnyčioje, kur susirinkę miestiečiai išklausė pamokslą, po to koncertavo dūdų orkestras. Pasodinus medį kalbą pasakė Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius Julijonas Lindė-Dobilas, muzikas Vladas Paulauskas. 1925 m. Vytauto aikštėje pasodintas uosis pavadintas ,,Aušros“ medžiu. Jis skirtas „Aušros“ laikraščiui, kuris kvietė Lietuvą atgimimui. Jame bendradarbiavo žinomi Lietuvos žmonės, vėliau atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę. Medelis buvo aptvertas dailia tvorele. Po renginio lietuviškų gimnazijų ir Panevėžio mokytojų seminarijos moksleiviai rinko lėšas, skirtas miesto pagražinimui. Kaip rašė tuometinė spauda, lenkų gimnazijos ir žydų gimnazijų moksleiviai lėšų rinkimo akcijoje nedalyvavo, nors buvo prižadėję. Šis medis Nepriklausomybės aikštėje, nors ir apgadintas laiko audrų, tebėra. Panevėžyje buvo populiaru sodinti liepas, ypač Respublikos gatvėje.

Lietuvos miestuose sodinant medžius jiems buvo suteikiami įvairūs vardai. 1930 m. sodinti „Vytauto Didžiojo“ medžiai, 1931 m. – „Vienybės“ medžiai, 1934 m. – „Tautos vado“. Taip pat pasodinti „Jaunimo“, „Klaipėdos“, „Nepriklausomybės“, „Kęstučio“ ir kt. Pagrindinė medelių sodinimo iniciatorė buvo Lietuvai pagražinti draugija.

Panevėžyje gyventojai kviesti sodinti akacijas. Gražiomis akacijomis apsodintas naujai nutiestas Jakšto prospektas. Deja, šalta 1940 m. žiema labai pakenkė šiems medžiams, dauguma jų nušalo. Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį Panevėžio mieste pasodinta nemažai medelių, miestas tapo vienu žaliausių Lietuvoje.

1989 m. vasario 16 d. Panevėžyje pasodintas Atgimimo ąžuoliukas.

Nuotraukoje – Vilniaus medis Laisvės aikštėje. XX a. 4 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas