1. Panevėžio katedros vidus. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

Leidimas Panevėžio katedros statybai buvo gautas 1904 m. kovo 22 d. Ji pradėta statyti 1908 m. kaip šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra miesto parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo poreikio tęsti statybą, nes 1919 m. iš stačiatikių atgauta Pijorų bažnyčia.

1926 m. įkūrus Panevėžio vyskupiją, jos Katedra paskirta ši nebaigta statyti bažnyčia, suteikus jai Kristaus Karaliaus vardą. Statybos darbams Panevėžio vyskupas K. Paltarokas paskyrė 1000 litų asmeninių lėšų. Jis kreipėsi į tikinčiuosius dėl lėšų Katedros statybai, bet tikintieji nebuvo pajėgūs daug aukoti. Į aukų rinkimą aktyviai įsijungė vyskupijos kunigai. 1927–1929 m. Lietuvą palietė ekonominė krizė, tačiau nepaisant visų sunkumų bažnyčios statyba 1929 m. sėkmingai baigta.

Šią šventovę 1930 m. kovo 4 d., vyskupijos globėjo Šv. Kazimiero dieną, pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, o 1933 m. birželio 30 d. konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Konsekracija vyko Eucharistinio kongreso metu dar ne visiškai įrengtoje Katedroje.

Vyskupo K. Paltaroko rūpesčiu baigta statyti ir įrengta Kristaus Karaliaus katedra, įsteigta kapitula, kurija, katalikų veikimo centras, centrinė vyskupijos biblioteka, vila Berčiūnuose kunigams emeritams. Katedros rūsiuose vyko slapti uždraustos jaunimo ateitininkų organizacijos susirinkimai. Tuometinė spauda rašė, kad ateitininkai rinkdavosi požemiuose kaip pirmieji krikščionys katakombose.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra – vienbokštė, modernizuotų neobaroko formų katedra, turinti klasicizmo ir baroko bruožų. Katedros architektas – Romanas Steikūnas, civilinis inžinierius – Aleksandras Gordevičius. Katedros statytojai: kanauninkas Jonas Maciejauskas, prelatas Jonas Grabys ir gimnazijos kapelionas Juozas Ruškys. Nuo 1928 m. statybai vadovavo prelatas Pranciškus Strakšas. 1928 m. inžinierius Pranas Morkūnas iš plieno ir betono sukonstravo bažnyčios bokštus. 1929 m. Juknevičius pastatą iš lauko ir vidaus nutinkavo, Petrikas įdėjo duris, Bartusevičius – grindis, Korsakas – geležines grotas. Apšvietimą tvarkė Seliokas.

Panevėžio katedros interjeras įrengtas 1930–1933 m. Ąžuolinės altoriaus dalys pagamintos J. Rifesserio dirbtuvėje Tirolyje, pietų Italijoje. Didysis altorius – pirmojo Panevėžio vyskupo K. Paltaroko donacija Katedrai. Sostas ir kanauninkų stalės pagaminti Kaune. Toje pat Rifesserio dirbtuvėje pagamintos ir Kryžiaus kelio stotys. Pristatomas altorius – 28 metus klebonavusio mons. Juozapo Antanavičiaus projektas. Vargonai gotiški, iš Karaliaučiaus, statyti 1931 m. Keturi varpai nulieti Vokietijoje. Sakyklos, kolonų puošybinės detalės sovietiniais metais padengtos tikru auksu. Dešinėje – šv. Pranciškaus altorius, vaizduojantis Apreiškimą, viršuje šv. Stanislovo paveikslas. Kairėje – itališko stiliaus Mergelės Marijos altorius. Kryžius sakykloje – dievdirbio Vinco Svirskio, tai Tėvo Stanislovo dovana.

1939 m. Katedra išdekoruota dailininko Povilo Puzino. Pagrindinė dekoro idėja perduodama simboliais – Dievas ir Tėvynė. Panevėžio vyskupijos katedroje yra ypač vertingų sakralinės dailės kūrinių, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašą:

  • Apsidės skliaute yra tapytojo, kilusio iš Raguvos, Jono Mackevičiaus 1932 m. sukurtas paveikslas „Šv. Kazimiero stebuklas prie Polocko 1518 m.“ Kūrinys restauruotas, išsiskiria savo dydžiu.
  • Dailininko Povilo Puzino 1938–1939 m. sukurti kūriniai „Sibilės“ ir „Pranašai“. Jie – Siksto koplyčioje esančių darbų kopijos. Teigiama, kad tai geriausios kopijos Europoje.
  • Pati seniausia šv. Kazimiero statula (XVII a. pirmojo pusė, medis, dažyta), 1930 m. stovėjusi kriptos altoriuje – tarpinė tarp profesionalaus ir liaudies meno. Vyskupas K. Paltarokas ją rado Utenos bažnyčios varpinėje. Statula paauksuota ir restauruota sovietmečiu.
  • Virš įėjimo į Katedros kriptą matyti vysk. Kazimiero Paltaroko biustas. Autorius P. Steponavičius, XX a. 6 deš., bronza. Originalas saugomas patalpose, rodoma kopija.
  • Vysk. Kazimiero Paltaroko sostas (XX a. 4 deš.). Kol vysk. K. Paltarokas valdė vyskupiją, sostą puošė ir jo herbas.
  • Paveikslas šv. Jurgis (XV a., autorius nežinomas) Marijos altoriuje.

Altoriaus kupolo statula – skulptoriaus Juozo Zikaro „Kristus Karalius“ – neįtraukta į LR kultūros paveldo registrą, nes pagaminta iš silpnos medžiagos – gipso.

1997 m. Panevėžio vyskupijos Katedra įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pradėjus statyti šv. Stanislovo bažnyčią ir įkūrus antrąją parapiją, imta ieškoti vietos jos kapinėms. 1913 m. pavasarį kapinėms išmatuotas sklypas Ramygalos gatvės gale, netrukus ten atsirado pirmieji kapai. Žemę kapinėms sklypų savininkai perdavė nemokamai. Pirmasis šiose kapinėse 1914 m. palaidotas Sofijos pulko pulkininkas Robertas Banevičius.

Nuotraukos:
1. Panevėžio katedros vidus. XX a. 4 deš.
2. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra. XX a. 4 deš. Fotografas J. Žitkus.
3. Dailininko J. Mackevičiaus paveikslas Panevėžio katedroje. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas