Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška.

Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, susikūrusi Artistų mėgėjų kuopelė jau 1919 m. rugpjūčio 24 d. Stanislovo Montvilos teatro salėje surengė kultūrinę vakaronę. Tai buvo pirmasis solidesnis kultūrinis renginys po Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo. Ta pati Artistų mėgėjų kuopelė 1919 m. rudenį surengė gastroles po Panevėžio apskritį, kur vaidino spektaklį „Iš tamsos į šviesą“. Visas gautas lėšas trupė paaukojo Raudonojo kryžiaus karo ligoninei ir jaunimo organizacijai steigti.

1919 m. rugpjūčio 31 d. buvo atkurta prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikusi lietuvių meno ir kultūros draugija „Aidas“, kuri subūrė visus kultūrai neabejingus Panevėžio lietuvių inteligentus. Draugijos valdybos pirmininku buvo išrinktas rašytojas Konstantinas Jasiukaitis. Dar tais pačiais metais ši draugija iš Malinino išnuomotame 13 kambarių name Šeduvos gatvėje (dab. Vasario 16-osios g. 20) įsirengė būstinę, vaidinimų salę ir bufetą.

Mykolui Karkai aktyviai dalyvaujant „Aido“ draugijos veikloje, buvo suorganizuotas choras, prie draugijos prijungta savarankiškai veikusi vaidintojų kuopa „Šikšnosparnis“. Be vaidinimų, buvo rengiami koncertai, o po jų vykdavo pasilinksminimai, šokiai. 1920 m. prie draugijos buvo įkurtas liaudies universitetas. „Aido“ draugijos veikloje dalyvavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Zikaras, Antanas Didžiulis, Elžbieta Jodinskaitė, kiti žymūs Panevėžio kultūros ir visuomenės veikėjai.

Tuo laiku Panevėžyje dar veikė darbininkų dramos ir muzikos draugija „Šviesa“. Jos pirmininku buvo gydytojas Andrius Domaševičius. Buvo įsikūręs muzikos ir dramos ratelis „Kanklės“, artistų ratelis „Viltis“. Formuojantis Panevėžio kultūrinio gyvenimo tradicijoms, svarbią vietą užėmė mokyklos, kurios buvo ne tik mokymo, bet ir kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo židiniais. Mokyklose rengiami vaidinimai, koncertai. Švietimo ir kultūros kėlimas buvo vienas pagrindinių tikslų ir daugelio tuo metu įsikūrusių draugijų ir organizacijų.

1921 m. įsteigtas Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius. 1922 m. rugsėjo 1 d. šis skyrius atidarytas „Aido“ draugijos pastate. Tų pačių metų gruodžio 1 d. čia buvo atidaryta ir skaitykla. Šios Panevėžyje įkurtos valstybinės viešosios bibliotekos, anuomet vadintos knygynu, pagrindinis uždavinys buvo surinkti išblaškytas knygas, parūpinti naujų bei sudaryti galimybes visuomenei jomis naudotis. Bibliotekos vedėja paskirta „Aido“ draugijos knygininkė Elžbieta Jodinskaitė.

Suvalstybinus 1913 m. atidarytą Stanislovo Montvilos teatrą, jame norėta įkurti Valstybinio dramos teatro filialą. Po gastrolių Panevėžyje, kur 1923 m. pavasarį su dideliu anšlagu buvo suvaidinti iš eilės keturi spektakliai, šio teatro direktorius Liudas Gira savo pranešime Švietimo ministerijai rašė: „Panevėžys turi jau tiek lietuvių teatralinės publikos, kad ten galėtų jau veikti Dramos Teatras“. Tačiau, kol panevėžiečiai ginčijosi dėl teatro rūmų, valstybės teatro aktoriai atsisakė važiuoti į Panevėžį ir profesionalus teatras anuomet nebuvo įkurtas.

1924 m. teatro pastatas buvo atiduotas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei. Šauliai, atlikę pastato remontą, jame įrengė savo klubą, bufetą, skaityklą, o vėliau ir kino teatrą. Panevėžiečių vadinamame Šaulių teatre vykdavo šventiniai vakarai, koncertai, paskaitos, buvo rodomi gastroliuojančių teatrų spektakliai.

Nuotraukos:
1. Panevėžio mokytojai po spektaklio prie Šaulių teatro pastato. 1932 m. Iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rinkinių.
2. „Aido“ draugijos teatro vakaro afiša. 1921 m. Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.
3. Jonas Yčas, Mykolas Karka su Panevėžio valstybinės gimnazijos orkestru. 1921 m. Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas