Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi pašto įstaigos. Panevėžio mieste paštininkai veiklą pradėjo 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 m. įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Tuo metu paštininkai buvo labai aktyvūs ir vaidino didelį vaidmenį miesto gyvenime. Dalis paštininkų nekalbėjo lietuviškai, bet greitai jie tapo tikrais lietuvybės propaguotojais.

1931 m. balandžio 18 d. įkurta Panevėžio paštininkų draugija. Jos pirmininku išrinktas pašto viršininkas Jonas Bielinis, sekretoriumi – Juozas Skersinskas, o iždininku – Vytautas Juchnevičius. Kai kurie paštininkai sėkmingai dirbo nuo pašto įkūrimo. Juozas Bražinskas dar 1918 m. gruodžio 25 d. suorganizavo Alytaus paštą, bet greitai jis pradėjo dirbti Panevėžio pašte ir 1934 m. pažymėjo 15 metų darbo sukaktį Lietuvos pašte.

Tikruoju draugijos nariu galėjo būti kiekvienas etatinis pašto tarnautojas, o nariais ar rėmėjais – ne pašte dirbantys asmenys. Draugija rengė vakarus, jos nariai skaitė paskaitas, leido knygas, ruošė tarp gyventojų populiarias gegužines, vaidinimus. Kaip aktyvus artistas reiškėsi pašto viršininkas vilnietis J. Bielinis, atvykęs į Panevėžį apie 1920 m.

Berčiūnų kurorte paštininkų draugija išsinuomavo du žemės sklypus. Čia buvo paštininkų sanatorija. Iki 1940 m. draugijos nariai spėjo įsirengti du vasarnamius ir ūkines patalpas. Vienas vasarnamis buvo 4 kambarių, o kitas – 6 kambarių. Vasarnamiai buvo gražiai sutvarkyti, šalikelės apsodintos gėlėmis, pastatyti suoliukai. Prie vasarnamio įrengta sporto aikštelė, skirta paštininkams ir jų šeimos nariams. Paštininkai čia turiningai praleisdavo laisvalaikį.

Respublikos gatvėje paštininkų draugijos nariai įrengė krepšinio ir tinklinio aikštelę bei geriausia Panevėžyje lauko teniso aikštelę. Pašto patalpose įrengta skaitykla, kurioje buvo apie 1 600 knygų. Čia buvo galima paskaityti ir paštininkų leidinius.

Paštininkų draugijoje buvo daug aktyvių narių. Jų tarpe išsiskyrė S. Zalėpūga, kuris vadovavo Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio paštininkų skyriui.

Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. rugpjūčio 26 d. paštininkų draugijos veikla sustabdyta. Panevėžiečiai dar ilgai prisiminė aktyvią šios draugijos veiklą.

Nuotraukos:
1. Panevėžio pašto, telefono ir telegrafo darbuotojai. XX a. 4 deš.
2. Panevėžio pašto, telefono ir telegrafo darbuotojų vinjetė. 1927 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas