Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją:  jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies universitetas. Ši mokymo įstaiga iškilmingai atidaryta 1925 m. gegužės 3 d. Įsteigimo proga sveikinimo žodį tarė visuomenės veikėja, rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė. Liaudies universitete buvo skaitomos paskaitos, apimančios įvairių disciplinų – medicinos, gamtos, astronomijos, Lietuvos istorijos, chemijos, agronomijos – temas.

1920 m. rugsėjo 11 d. išleistoje instrukcijoje kaip vienas svarbiausių kultūrinės veiklos aspektų minimas knygynų steigimas. Jau nuo 1922 m. visi Lietuvos šaulių sąjungos knygynai nemokamai gaudavo LŠS žurnalą „Trimitas“. Dvidešimt devyni XII rinktinės būriai turėjo knygynėlius, juose buvo sukaupta 4 917 knygų.

1924 m. Panevėžio šaulių iniciatyva Smilgių gatvė Panevėžyje pavadinta Klaipėdos gatve. Taip pažymėta Klaipėdos sukilimo 1-erių metų sukaktis. 1926 m. sausio 17 d., Panevėžio šauliams minint Klaipėdos sukilimo trejų metų sukaktį, surengtos pamaldos,  įvyko bendras šaulių ir skautų paradas. Šešiems šauliams – Klaipėdos sukilimo dalyviams – įteikti specialūs ženklai.

Panevėžio šaulių choras, įsteigtas dar 1904 m., buvo seniausias choras Panevėžio mieste. Jo ištakomis laikomas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras. Šiuose maldos namuose vargonininku ilgus metus dirbo Vladas Paulauskas. 1924 m., prisijungus Panevėžio šauliams, choras tapo Panevėžio šaulių choru.

1924 m. birželio 21 d. Panevėžyje vyko pirmoji dainų šventė. Joje dalyvavo trys miesto chorai: Panevėžio gimnazijos, Mokytojų seminarijos ir Panevėžio šaulių. Pastarajam chorui vadovavo dirigentas, vienas šventės organizatorių, Vladas Paulauskas. Iš viso buvo sudainuota 16 dainų. 1924  m. rugpjūčio 23–26 d. Kaune vykusioje dainų šventėje dalyvavo Panevėžio ir Palėvenės šaulių chorai. 1924 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio šaulių choras dalyvavo Rusnės miestelyje surengtoje šventėje, skirtoje nukentėjusiems nuo potvynio šelpti. Vietos gyventojus Panevėžio choro pasirodymas itin sužavėjo. Panevėžio šauliai choristai dar lankėsi ir Palangoje, Klaipėdoje. 1927 m.  žinomas Panevėžio pedagogas, literatas Matas Grigonis sukūrė „Šaulio dainą“.

1928 m. liepos 1–2 dienomis Panevėžio šaulių choras dalyvavo Kaune vykusioje antrojoje respublikinėje Dainų šventėje. Po metų – 1929-ųjų birželio 23–24 dienomis – choristai pasirodė Kaune vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo dešimtmečio minėjime. 1930 m. birželio 9 d. Panevėžio Valstybinės gimnazijos kieme vyko Dainų diena, šiame renginyje dalyvavo keturi chorai. Vienas pagrindinių šventės dalyvių buvo Panevėžio šaulių choras, vadovaujamas Vlado Paulausko. Kaip rašė to meto spauda, „kad ne šauliai, suvažiavę iš plačios Panevėžio apylinkės, publikos būtų visai maža buvę“. Tą pačią dieną vyko ir XII rinktinės įkūrimo 11-ųjų metinių minėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas – dailininkas A. Žmuidzinavičius. Grojant XII rinktinės šaulių orkestrui, žygiavo paradas: 12 šaulių būrių vėliavų, šauliai pėstininkai, šauliai dviratininkai ir šauliai raitininkai. 1931 m. Panevėžio šaulių choras „su dideliu pasisekimu koncertavo Tilžėje, dabar rengiasi gastroliuoti į Rygą ir Taliną“.

1934 m. gegužės 19 d. vakare surengta kariuomenės, savanorių, šaulių, mokyklų, miesto organizacijų ir visuomenės eisena į kapines, skirta pagerbti už Nepriklausomybę žuvusius karius. 1934 m. gegužės 21 d. Vytauto parke iškilmingai paminėtas Panevėžio išvadavimo 15 metų jubiliejus. Šventės metu sudarytas organizacinis komitetas, šaulys Vladas Paulauskas paskirtas dainų ir muzikos sekcijos pirmininku. Dėl lietingo oro šventėje numatyta sporto programa neįvyko, tačiau Dainų dienoje dalyvavo Panevėžio, Ramygalos ir Smilgių šaulių chorai. 1925 m. rugpjūčio 14 d. surengtas pirmasis šaulių teatro steigimo iniciatorių susirinkimas, jame dalyvavo ir XII Panevėžio šaulių rinktinės vadas Adolfas Klibas. 1925 m. rugpjūčio 19 d. įkurtas mėgėjų teatras, kurio tikslas – tenkinti kultūrinius miesto bendruomenės poreikius. 1925 m. rugsėjo 20 d. „prie Šaulių teatro susidariusioji dramos sekcija vaidino A. Strazdo 4 veiksmų dramą „Sugrįžo“.

Šauliai tradiciškai kiekvienais metais švęsdavo Jonines. 1926 m. „Panevėžio balse“ aprašoma, kaip Panevėžio rinktinės šauliai ruošiasi švęsti birželio 23 d.: „Programoje numatyta: kupoliavimas, deginimas laužų, vainikų plukdymas Nevėžiu, eisena su žibintuvais ir kitos naujos pramogos. Sekmadienį, 27 birželio, minint tradicinę šaulių šventę, Įgulos bažnyčioje bus pamaldos už žuvusius dėl Nepriklausomybės, o po pietų – Joninių tąsa, kur tarp kita ko atvirame ore bus pastatyta tautiniais motyvais misterija su dainomis. Girdėtis, kad toms iškilmėms rimtai ruošiasi tiek vaidilos, tiek choras“.

Panevėžio šauliai 1934 metais leido laikraštį ,,Mūsų šauklys‘‘ (red. P. Plevokas), jame daug dėmesio sutelkta Panevėžio šaulių veiklai aprašyti. Nemažai straipsnių buvo skiriama ir šauliams giminingų organizacijų veiklai nušviesti. Panevėžio šauliai palaikė gerus santykius su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariais, tai itin atsispindėjo ir Panevėžio šaulių spaudoje. Be to, laikraščio redakcija dirbo XII rinktinės štabo būstinėje. Laikraštis „Mūsų šauklys“ išeidavo kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dieną, vieno numerio kaina – 30 ct., prenumerata metams – 4 Lt. Panevėžio šauliai buvo vieni aktyviausių Panevėžio mieste.

Nuotraukos:
1. Dainų šventė Panevėžyje 1924 m. Priekyje antras iš dešinės stovi Panevėžio šaulių choro vadovas Vladas Paulauskas.
2. Panevėžio muzikai. Antras iš kairės šaulių choro vadovas Vladas Paulauskas.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas