1922 m. Lietuvos šaulių būrių atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė organizacija, mielai leisdavo savo namuose rengti pobūvius, paskaitas, koncertus bei kitus kultūrinius renginius ir kitoms lietuvių organizacijoms, atskiriems asmenims. 1928 m. sausio 7 d. iškilmingai atidaryti ir pašventinti Šaulių sąjungos namai Kaune, Laisvės al. 20. Apatiniame Sąjungos namų aukšte įsikūrė penkios moderniai įrengtos parduotuvės, pastate veikė centrinis šildymas. Antrąjį aukštą užėmė Lietuvos šaulių sąjungos centro įstaigos: pirmininko ir viršininko kabinetai, „Trimito“ redakcija ir administracija, raštinės, salė, skaitykla, bufetas, virtuvė ir kt.

1924 m. Panevėžio šauliai iš Švietimo ministerijos gavo buvusį St. Montvilos teatrą ir įrengė čia savo būstinę. Nuo 1913 m. St. Monvilo buvusiose metalo dirbtuvėse jau veikė vienintelė mieste teatro salė, kuri po Pirmojo pasaulinio karo perleista Švietimo ministerijai. 1926 m. gruodžio 8 d. įvyko Panevėžio XII šaulių rinktinės šaulių būrių atstovų suvažiavimas. Suvažiavimą atidaręs Panevėžio XII šaulių rinktinės valdybos pirmininkas Vladas Rozmanas pabrėžė, kad ypatingai daug pasidarbuota, „kol nusavinta ir perimta dabartinis šaulių teatras. Iš perimtų vien griuvėsių jau padarytas iki pusiau remontas.“ Vėlesniais metais Panevėžio šaulių namuose įvestas centrinis šildymas, pastatas galutinai sutvarkytas.

Panevėžio šaulių namų tvarkymo komitetas buvo numatęs 1934 m. prie esamų rūmų pastatyti antrą aukštą iš Respublikos gatvės pusės. Numatyta įrengti moterų seklyčią ir patalpas vietinių būrių – Panevėžio, Plukių ir Senamiesčio štabams. Taip pat planuota padidinti patalpas šaulių klubui, padidinti salę ir įrengti sporto salę.

XII rinktinės šauliai planavo Panevėžyje statyti naują Šaulių namų pastatą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo renkamos aukos, tačiau naujas pastatas nepastatytas. Rinktinės šaulių namų statybos fonde 1935 m. buvo surinkti 1 065 Lt. Šauliai rėmėjai buvo nusprendę, rinktinės valdybai pritariant, 75 proc. surinkto nario mokesčio įnešti į namų statybos fondą.

Reikalai pakrypo kiek kitokia kryptimi. 1937 m. St. Montvilo pastatas Švietimo ministerijos perduotas XII rinktinės nuosavybėn. Panevėžio rinktinės šauliai savo nuosavybėn gavo neblogai įrengtą pastatą. 1937 m. pradėti remonto darbai ir kaip rašė „Lietuvos aidas“ rugsėjo 3 dienos numeryje iki vėlyvo rudens remonto darbai bus baigti. Taip Panevėžio šauliai savo veiklai gavo pastovius ir nuolatinius namus.

Nuotraukos:
1. Panevėžio šauliai, kariškiai prie Panevėžio šaulių rinktinės pastato.
2. Panevėžio miesto visuomenė prie Panevėžio šaulių rinktinės pastato.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas