Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 d. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms ši ligoninė iš Panevėžio iškelta.

1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo metu tokia transporto priemonė kainavo apie 14–15 tūkst. litų. Taip pat skirta 200 litų alga vairuotojui išlaikyti.

Nustatyta automobilio naudojimo kaina. Mokestis už vieną kilometrą apskrities ribose siekė 50 centų. Miesto teritorijoje vienas iškvietimas kainavo 4 litus. Sanitarą šiam automobiliui turėjo skirti ugniagesių komanda. Automobiliu buvo draudžiama vežioti sergančiuosius užkrečiamomis ligomis ir lavonus.

Sanitarinis automobilis stovėjo ugniagesių patalpose Ramygalos gatvėje Nr. 22. Automobilį iškviesti buvo galima skambinant telefonu Nr. 18. 1939 m. sausio 28 d. laikraštyje „Panevėžio garsas“ rašyta, kad panevėžiečiai patenkinti greitosios pagalbos automobilio darbu, nes ligoniai pristatomi greitai. 1940 m. sausio mėn. „Panevėžio garsas“ skelbė, kad važiuodamas automobilis įstrigo pusnyse. Taip pat buvo rašoma, kad gali padidėti automobilio mokestis, nes šią transporto priemonę išlaikyti žiemą kainuoja brangiau. Nepaisant visų problemų, Panevėžio apskrityje ir mieste skubi medicininė pagalba buvo teikiama.

 

Nuotraukos:
1. Benzo sanitarinis automobilis.
2. Raudonojo kryžiaus ligoninė 1919 m.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas