Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo.

Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad rėmėjai gali dėvėti uniformą ir šaulio ženklą. 1931 m. vasario 7 d. 17 val. Panevėžio miesto valdybos salėje įvyko šaulių rėmėjų būrio steigiamasis susirinkimas. Jame apie rėmėjų reikšmę organizacijai kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys, Panevėžio apskrities viršininkas, šaulys Antanas Staškevičius.

Panevėžyje šaulių rėmėjai sutelkti A. Staškevičiaus iniciatyva. Rinktinės vadas perskaitė šaulių rėmėjų įstatus ir atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Buvo akcentuota tai, kad Panevėžio šaulių rėmėjų būrį sudaro 52 asmenys. 1931 m. vasario 7 d. išrinkta šaulių rėmėjų Panevėžio būrio valdyba. Ją sudarė Panevėžio apygardos teismo svarbių bylų tardytojas J. Kairys, Panevėžio apskrities agronomas A. Gilvydis ir gydytojas J. Bregauskas. Nuo 1932 m. veikė šaulių rėmėjų choras, vadovaujamas Felikso Svirskio. Nuo 1931 m. vasario 7 d. iki 1935 m. sausio 1 d. Panevėžio šaulių rėmėjų būrys iš nario mokesčio surinko 6 283 Lt, iš loterijos – 1 747 Lt. Iš viso surinkta 8 030 Lt. Būrio nariai iki 1933 m. mokėjo 5 Lt vertės nario mokestį, o po 1933 m. – 3 Lt.

Pats Panevėžio šaulių rėmėjų būrys išlaidoms skyrė 525 Lt, o likusi 7 505 Lt suma panaudota XII rinktinės reikmėms. 1935 m. buvo planuojama, kad būrys turėtų išaugti iki 100–120 narių. 1935 m. vasario 17 d. Panevėžyje suorganizuota „Šaulių rėmėjų propagandos-verbavimo savaitė“, rėmėjais kviesti tapti miesto valdininkai. Šaulių rėmėjų choras 1940 m. balandžio 21 d. koncertavo šaulių namuose Panevėžyje. Jis ruošėsi koncertams keliuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir atgautame Vilniuje. Gegužės mėnesį choras pasirodymus organizavo Vilniuje ir aplinkiniuose miesteliuose, jam teko garbė dainuoti Vilniaus radiofone. Chorą sudarė žmonės iš įvairių įmonių ir organizacijų.

Šaulių rėmėjai daug prisidėjo prie geresnio Panevėžio šaulių rinktinės veikimo. Rėmėjais tapo garsūs panevėžiečiai.

Nuotraukos:
1. Vienas aktyviausių šaulių rėmėjų Alfonsas Gilvydis su šeima.
2. Šaulių rėmėjų choro vadovas Feliksas Svirskis su žmona Gertrūda ir dukra Rita.

Nuotraukos iš V. Vyšniausko  archyvo.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas