Siekiant įsteigti  departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai.

Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės milicijos agentas. Pagrindinės jo pareigos – tirti kriminalinius nusikaltimus. Taip pat veikė ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldi politinė policija. 1921-ųjų sausį Panevėžyje areštuota kareivių komunistinė organizacija. 1921 m. vasario 22 d.–1923 m. rugpjūčio 13 d. dirbo kriminalinio punkto vedėjas, kuris su pavaldiniais tyrė kriminalinius nusikaltimus.

1923 m. rugpjūčio 13 d. vidaus ir užsienio politinis sekimas patikėtas Vidaus reikalų ministerijai ir pavadintas politine policija. 1923 m. rugpjūčio 13 d.–1927 m. birželio 1 d. Panevėžyje veikė policijos punktas, turėjęs du skyrius: „A“ – politinį ir  „B“ – kriminalinį. „A“ skyriuje tirtos politinės bylos, 1924 m. už politinę veiklą nuteista 30 asmenų. Tais pačiais metais Panevėžyje sulaikyta studentė Sonia Rapoportaitė, iš jos konfiskuota daug komunistinės literatūros. 1926 m. rugsėjo 9 d. Panevėžyje susekta komunistinė organizacija, suimta 13 asmenų.

1925 m. vasario mėnesį kriminalinė policija Panevėžyje sulaikė Fainą Šapiro, Dovydą Filimavičių ir Klionskį Leizerį, padirbinėjusius diplomus, kuriuose liudijama apie baigtus Dorpato ir Petrapilio institutus. Sulaikyti. Per kratą konfiskuoti prietaisai, skirti dokumentams padirbti. 1927 m. rugsėjo 9 d. Panevėžyje sulaikyta 16 asmenų, pastarieji apkaltinti antivalstybine veikla. 1927 m. spalio 1 d. įkurtas Kriminalinės policijos II (Panevėžio) rajonas. Kriminalinė ir politinė policija sujungtos į vieną. Šis rajonas veikė iki 1933 m. birželio 1 d. 1933 m. gegužės 29 d. priimtas Valstybės saugumo departamento statutas.

1933 m. birželio 1 d. įsteigta Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos departamento Panevėžio apygarda. XX amžiaus 4 dešimtmetyje Panevėžyje šis departamentas įsikūrė Vasario 16 g. Nr. 19. Apygardos viršininku dirbo Vladas Paragis.

Kriminalinei policijai vadovavo Juozas Vaitkevičius. Kiekvienas valdininkas turėjo po atskirą kabinetą. Iš viso departamente dirbo 16 valdininkų: vieni tyrė politines, kiti kriminalines bylas. Panevėžio apygardos departamentas apėmė 3 apskritis: Panevėžio, Biržų ir Rokiškio. Kartą į 3 mėnesius viršininkas aplankydavo punktus Panevėžyje ir patikrindavo jų veiklą. 1936 m. balandžio 9–10 d. Klaipėdos gatvėje sulaikyti komunistinius atsišaukimus spausdinantys Meris Garbas, Abromas Kacas, Elijas Levitas, Reizė Kaselmanaitė ir Sima Svirskaitė; konfiskuota daug atsišaukimų.

Apygardos teritorijoje vyko ir atgarsį sukėlusių kriminalinių nusikaltimų. Vienas tokių sukrėtė Smilgių miestelį.

Smilgiuose gyveno turtinga žydų Foigelių, turėjusių manufaktūros parduotuvę, šeima. 1936 m. gruodžio 16 d. vakare, apie 18 valandą, pas Foigelius užėjo Bronius Pogužinskas. Kartais jo pavardė nurodoma kitaip – Pogužinskis. Pastarasis buvo kilęs iš Volmunčių kaimo, esančio Kėdainių apskrityje, Gudžiūnų valsčiuje. B. Pogužinskas vertėsi dailidės amatu, dirbo Smilgių valsčiaus Matarakų kaime. Užsukęs į Foigelių namus, jis smūgiuodamas plaktuku nužudė 5 asmenis, tarp jų abu sutuoktinius Foigelius ir jų dukrą. Pirmas nužudytasis – šeimos galva Dovydas Foigelis. Gyvybė atimta 4 metų mergaitei, pavarde Kubiliūnaitė, ir pas Foigelius dirbusiai tarnaitei Marytei Vaitkevičiūtei. Nusikaltimas įvykdytas per pusvalandį, už jį B. Pogužinskas nuteistas mirtimi. Procesas įvykdytas 1937 m. sausio 19 d., tai buvo pirmoji mirties bausmė, paskelbta Panevėžio apygardos teismo.

Mieste vykdavo ir kitokių kriminalinių nusikaltimų, nemažai problemų kėlė iš kalėjimo išėję asmenys. Pastarieji dažnai negalėdavo susirasti darbo, todėl susiburdavo į vagių grupes. 1936–1937 m. išaiškintos 3 tokios grupės. Dalis nusikaltimų buvo susiję su naminio alaus gamyba, kuri itin išpopuliarėjo Biržų apskrityje. Įstatymu drausta naminį alų gaminti talkoms. 1937 m. liepos 17 d. Panevėžyje, Radviliškio gatvėje, pareigūnų aptiktas naminio alaus fabrikėlis.

1937 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje apiplėštas Žydų centrinis bankas. Nusikaltėlis D. Baranauskas žuvo per susišaudymą su policija. Kartais į turgų atvykę ūkininkai būdavo nugirdomi naminiu alumi ir apiplėšiami. Taip pat vykdavo ir politinių nusikaltimų. Dažniausiai tai būdavo antivalstybinių atsišaukimų ir plakatų platinimas, raudonų vėliavų iškėlimas. XX amžiaus 4 dešimtmetyje panašių nusikaltimų mažėjo, tam įtakos turėjo ir gerėjančios darbo sąlygos.

1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, didelė dalis buvusių kriminalinės ir politinės policijos valdininkų slapstėsi arba išvyko į Vakarus.

Nuotraukoje – pastatas, kuriame dirbo Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio apygardos valdininkai.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas