1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt.

Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi darbuotojai buvo raginami plėsti visuomeninio maitinimo įmonių tinklą, organizuoti sezonines tokio tipo įmones parkuose ir skveruose. Jau sekančiais metais prie „Seklyčios“ restorano, sportininkų valgyklos, „Jaunystės“ kavinės buvo žadama atidaryti sezoninius pavilijonus bei pastatyti naują kavinę-barą „Žalioji“ Respublikos gatvėje.

Senų medžių paunksmėje nauja kavinė-baras „Žalioji“ duris lankytojams atvėrė 1969 m. vasarą. Pagal „Komprojekto“ specialistų – panevėžiečio inžinieriaus Z. Garbaliausko ir kaunietės architektės Vanagienės sukurtą projektą darbus atliko statybos-remonto valdybos statybininkai, vadovaujami darbų vykdytojų Simo Juodviršio ir Vytauto Janulionio.

Jau pirmą kavinės-baro darbo dieną, ją aplankė gausus būrys panevėžiečių. Alaus bare, susėdę už juodų masyvių medinių stalų ar užsiropštę ant aukštų kėdučių vyrai gurkšnojo iš bokalų šaltą alų. Šviesių spalvų kavinės menėje, apstatytoje lengvais baldais lankytojai skanavo „firminius“ kavinės patiekalus. Kavinės menėje buvo 14 stalų, už kurių galėjo susėsti 56 žmonės, dar 66 lankytojus vienu metu galėjo aptarnauti baras. Vakarop (kavinė-baras dirbo iki 11 val. vakaro) norinčių patekti į vidų susidarydavo eilės.

XX a. 9 deš. pradžioje visi miesto restoranai gamino savo „firminius“ patiekalus. „Nevėžio“ restoranas siūlė vištienos kepsnį „Mūsų patiekalas“, „Seklyčia“ – „Seklyčios suktinukus“ iš jautienos filė, „Pušynas“ – „Nuostabų kepsnį“ iš vištienos. „Stumbro“ restoranas lankytojams siūlė „Stumbro ragus“, pagamintus iš jautienos filė su rūkytų lašinukų, morkų ir sūrio įdaru. Restoranas „Žara“ siūlė lankytojams kepsnį „Žara“, pagamintą iš marinuotos jautienos filė.

Specializuoti alaus barai „Aukštaitis“ (Ramygalos g.) ir „Žalioji“ taip pat turėjo savo firminius kepsnius. 1983 m. „Žaliojoje“ buvo pradėtas gaminti užkepas su pomidorų, žuvies arba dešros įdaru, itališkai vadinamas pica.

Nuotraukoje –  vyrai lauko kavinėje. Panevėžys, XX a. 7 deš. pab.

Vytauto Šinskio nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas