35 metai, kai 1992 09 01 LR Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos nutarimu Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai pirmoji vidurinė mokykla Lietuvoje, kuriai po Nepriklausomybės atkūrimo pripažintas gimnazijos statusas.

40 metų, kai 1987 09 01 atidaryta Panevėžio 17-oji vidurinė mokykla. 2009 mokykla pertvarkyta į „Ąžuolo“ pagrindinę mokyklą. Nuo 2015 Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija.

95 metai, kai 1932 09 01 įkurta Panevėžio r. Sujetų pradinė mokykla. Nuo 2004 Smilgių vidurinės mokyklos (nuo 2014 gimnazija) skyrius.

100 metų, kai 1927 09 01 LR Švietimo ministras leido Lietuvaičių švietimo draugijai įkurti Panevėžyje mergaičių amatų-ruošos mokyklą. Mokykla darbą pradėjo spalio 3 d.

105 metai, kai 1922 09 01 Centrinio Valstybės knygyno Panevėžio skyriui oficialiai skirtos patalpos Šeduvos g. ir biblioteka pradėjo išdavinėti knygas. 1936 09 01 Centrinis Valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka. 1951 Valstybinė viešoji biblioteka pavadinta Panevėžio miesto masine biblioteka Nr. 1. 1969 07 01 Masinės bibliotekos Nr. 1 bazėje įkurta Panevėžio viešoji biblioteka. 1989 09 21 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.

65 metai, kai 1962 09 02 Panevėžyje gimė istorikas, politikas Povilas Urbšys. 1980 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą. 1995 Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istorijos, politologijos ir visuomenės mokslo mokytojo specialybę. Nuo 1990 Panevėžio apygardos kultūros paveldo inspekcijos viršininkas. Nuo 1992 dirbo Nacionalinėje saugumo tarnyboje, nuo 1994 Dokumentų apsaugos tarnyboje prie Finansų ministerijos. 1997–2012 LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas. 2012–2020 LR Seimo narys. 2020–2023 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2005), Baltijos asamblėjos medaliu (2009).

70 metų, kai Panevėžyje 1957 09 13 gimė dailininkė, pedagogė Bronislava Pranckevičiūtė. 1979–1985 studijavo Lietuvos dailės institute, įgijo piešimo ir braižybos mokytojos specialybę. Dalyvavo Panevėžio ekslibrisininkų klubo „Bitė“ veikloje. Kuria grafiką, grafinį dizainą.

120 metų, kai Dabikinėje (Akmenės r.) 1907 09 03 gimė režisierius, aktorius Juozas Miltinis. 1931 Kaune baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą. 1932–1936 Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete,  mokėsi Š. Diuleno vaidybos studijoje. 1931–1932 Valstybės teatro Šiaulių skyriaus aktorius. 1938–1939 bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“. 1938–1940 vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai. 1940 įkūrė Panevėžio dramos teatrą. Jame su pertrauka  dirbo iki 1980 meno vadovu, vyr. režisieriumi. Vaidino kine. Režisavo apie 80 spektaklių. LTSR nusipelnęs artistas (1948), LTSR liaudies artistas (1965), TSRS liaudies artistas (1973). Panevėžio miesto garbės pilietis (1980). Apdovanotas LTSR valstybine premija (1965), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1994), Prancūzijos Menų ir literatūros riterio ordinu (1995). Mirė 1994 07 13 Panevėžyje.

125 metai, kai Joniškio kaime (Rokiškio r.) 1902 09 04 gimė žurnalistas, rašytojas, vertėjas Juozas Keliuotis. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. 1926 baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 studijavo Sorbonos universitete (Prancūzija). 1924–1932 redagavo leidinius „Pavasaris“, „Rytas“, „Ateities spinduliai“, „Granitas“. 1931–1940 kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius. 1935–1937 Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. 1944 kultūros žurnalo „Kūryba“ redaktorius, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“. 1945 suimtas, kalėjo lageriuose Rusijoje. 1956 grįžo į Lietuvą. Paskelbė straipsnių literatūros ir meno klausimais. Išleido 2 publicistikos knygas, romaną, atsiminimų knygą. Išvertė prancūzų rašytojų kūrinių. Mirė 1983 03 25 Vilniuje.

120 metų, kai Katlėriuose (Utenos r.) 1907 09 05 gimė pedagogas, literatas Jonas Dičius. 1929 baigė Karo mokyklą, 1930–1934 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1934 mokytojavo Kelmės, Žeimelio, Veiverių mokyklose. Nuo 1941 mokytojavo Panevėžyje. 1942–1944 Panevėžio berniukų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, 1948–1949 Mokytojų seminarijos direktoriaus pavaduotojas, 1949–1967 Panevėžio mergaičių gimnazijos mokytojas. Rašė vaizdelius, pjeses dramos būreliui, eilėraščius, feljetonus. Mirė 1994 04 08 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

65 metai, kai Panevėžyje 1962 09 06 gimė geografas, fizinių m. habil. dr., prof. Ramūnas Povilanskas. 1985 baigė Vilniaus universitetą. 1994–1998 Europos krantų apsaugos sąjungos viceprezidentas, nuo 1995 „EUCC Baltijos biuro“ direktorius. Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros profesorius. Paskelbė mokslinių straipsnių, monografijų autorius ir bendraautoris.

120 metų, kai Ampolyje (Utenos r.) 1907 09 06 gimė dailininkas tapytojas, doc. Leonas Katinas. 1930 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, dirbo mokytoju. 1933–1935 mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941–1945 Šiaulių dramos teatro aktorius. 1948 baigęs Vilniaus dailės institutą iki 1973 jame dėstė. Nuo 1932 dalyvavo parodose. Nutapė portretų, peizažų, teminių kompozicijų. Mirė 1984 02 18 Vilniuje.

70 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1957 09 08 gimė dailininkė keramikė Raminta Polikšienė. 1976–1981 studijavo Lietuvos dailės institute. 1982–1994 dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1992). Nuo 1982 dalyvauja parodose. Kuria keramikos kompozicijas, indus.

75 metai, kai Panevėžyje 1952 09 08 gimė architektas, doc. Eugenijus Viktoras Miliūnas. 1975 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1980–1997 dirbo architektu AB „Miestprojektas“ Kaune. 1995 dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 1996 Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros katedroje,  nuo 1993 Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedroje. Nuo 1992 vadovauja individualiai projektavimo įmonei „E. Miliūno studija“. Lietuvos architektų sąjungos narys (1977). Kauno miesto garbės pilietis (2010). Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2012).

130 metų, kai Ažaguose (Panevėžio r.) 1897 09 11 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, istorikas Povilas Žilys. 1920 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1920–1921 mokėsi Karo mokykloje. 1931 baigė Belgijos generalinio štabo akademiją. 1921–1940 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Kavalerijos štabo viršininku, ulonų, dragūnų pulkų vadu. Aukštojoje karo mokykloje dėstė kavalerijos taktiką ir karo istoriją. Nuo 1949 gyveno JAV, aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Lietuvių istorijos draugijos narys (1967). Bendradarbiavo spaudoje, išleido knygą „Suomių-sovietų karas 1935–1940“. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1969 10 26 Čikagoje (JAV).

60 metų, kai 1967 09 12 LTSR švietimo ministro įsakymu įsteigta Panevėžio dailės mokykla.

80 metų, kai Panevėžyje 1947 09 13 gimė žurnalistas Ginas Pinigis. Ilgametis įvairių Panevėžio dienraščių žurnalistas. Vėliau gyveno ir dirbo Vilniuje. Lietuvos sporto federacijos narys. Pelnė Lietuvos sporto žurnalistų federacijos A. Krukausko premiją „Už gyvenimą, pašvęsta sporto žurnalistikai“ (2005). Mirė 2016 09 09 Vilniuje.

95 metai, kai Molainiuose (Panevėžio r.) 1932 09 13 gimė kompozitorius, prof. Bronislovas Vaidutis Kutavičius. 1946–1957 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, 1958–1959 J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1959–1964 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1965–1969 dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969–1974 Vilniaus pedagoginiame institute, 1975–2000 M. K. Čiurlionio menų gimnazijos kompozicijos mokytojas, 1984–2000 Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas. Sukūrė operų, oratorijų, vokalinių ciklų, kūrinių chorams, muzikos kino filmams. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1982), LTSR valstybinės premijos laureatas (1987), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1995), apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1999), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2003). Mirė 2021 09 29 Vilniuje.

140 metų, kai Barklainiuose (Panevėžio r.) 1887 09 13 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pulkininkas Aleksandras Jakaitis. Nuo 1907 tarnavo Rusijos kariuomenėje, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose. 1919–1920 Joniškėlio bataliono, Devintojo pėstininkų pulko vadas, ėjo brigados, divizijos vado pareigas. 1920–1923 Dešimtojo pėstininkų pulko, Trečiojo pėstininkų pulko, 1923–1924 Pirmosios pėstininkų divizijos vadas. Nuo 1924 Pirmosios karo apygardos viršininkas. 1926 paleistas į atsargą, apsigyveno Panevėžio r.  Apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi (1919). Mirė 1933 09 04.

115 metų, kai Kušlėnuose (Mažeikių r.) 1912 09 15 gimė dailininkas tapytojas, scenografas Liudas Vilimas. 1935 baigė Kauno meno mokyklą. Nuo 1938 studijavo Vienos dekoratyvinės dailės akademijoje. 1940 J. Miltiniui įsteigus Panevėžio dramos teatrą buvo pirmasis jo scenografas. 1947 emigravo į JAV. Dirbo vitrinų dekoravimo srityje. Sukūrė knygų iliustracijų, teatro dekoracijų, tapybos darbų, pašto ženklų. Mirė 1966 08 22 Klivlende (JAV).

75 metai, kai Kėdainiuose 1952 09 16 gimė istorikas, pedagogas Juozas Brazauskas. 1976 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1978 gyvena Panevėžyje. 1980–1993 Panevėžio 2-osios, 1996–1997 Panevėžio 5-osios vidurinių mokyklų istorijos mokytojas. 1997–2002  Panevėžio miesto Švietimo skyriaus Pedagogų švietimo centro vadovas. 2002–2015 dirbo Panevėžio K. Paltaroko gimnazijoje. Mokytojas ekspertas (1993). 2013–2015 Panevėžio m. savivaldybės tarybos narys. Lietuvos istorijos draugijos, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, Žiemgalos draugijos narys. Istorijos mokymo priemonių ir vadovėlių, knygų autorius, sudarytojas. „Nusipelnęs panevėžietis“ (1998), apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2012).

75 metai, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) 1952 09 16 gimė istorikas, humanitarinių m. dr. Gediminas Rudis. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1975–1980 dirbo Vilniaus archyvuose, nuo 1983 Lietuvos istorijos institute. Tyrinėjimų sritis Lietuvos vidaus politika 1918–1940 laikotarpiu. Paskelbė straipsnių, knygų rengėjas, autorius ir bendraautoris.

70 metų, kai Kaune 1957 09 17 gimė dailininkė grafikė Jūratė Ridikienė. 1983 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1983 gyvena ir dirba Panevėžyje. UAB „Reklamos forma“ projektų vadovė. Nuo 1982 dalyvauja parodose. Dirba reklamos dizaino srityje, sukūrė mažosios grafikos darbų. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas R. Ridiko ir J. Ridikienės rankraščių fondas.

70 metų, kai Panevėžyje 1957 09 17 gimė futbolininkas, treneris Stanislovas Danisevičius. 1975 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1979 Lietuvos kūno kultūros institutą. 1990–1992 Vilniaus „Žalgirio“ futbolo mokyklos direktorius. 1991–1997 Vilniaus sporto klubo „Panerys“ prezidentas. 1973–1975 Panevėžio „Ekrano“ futbolo komandos, 1975–1986 Vilniaus „Žalgirio“ futbolo meistrų komandos, 1987–1988 Klaipėdos „Atlanto“, 1990–1993 Vilniaus SK „Panerys“ žaidėjas. 1993–1994 olimpinės Lietuvos futbolo rinktinės treneris. TSRS tautų spartakiados čempionas (1979), TSRS I lygos čempionas (1982). TSRS sporto meistras (1979). Geriausias Lietuvos futbolininkas (1979, 1984). Nuo 2001 Panevėžyje buvo rengiamos S. Danisevičiaus taurės jaunųjų futbolininkų varžybos. Mirė 2024 05 13 Vilniuje.

130 metų, kai Žižmariškyje (Kupiškio r.) 1897 09 18 gimė fizikas, prof. Povilas Brazdžiūnas. 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1925 Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. 1926–1928 dirbo Ciuricho universitete (Šveicarija), 1928–1940 Lietuvos universitete, 1940–1943 ir 1945–1976 Vilniaus universitete. Lietuvos fizikų draugijos vienas steigėjų, pirmininkas. Parašė vadovėlių, suredagavo du fizikos terminų žodynus. Apdovanotas LTSR valstybine premija (1961). Mirė 1986 02 28 Vilniuje.

90 metų, kai Panevėžyje 1937 09 18/19 vyko trečioji Dainų ir muzikos šventė. Dalyvavo 28 chorai (apie 1 000 dainininkų).

80 metų, kai Druseikiuose (Panevėžio r.) 1947 09 19 gimė dailininkė tapytoja Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė. 1975 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 dirbo Panevėžio dailės mokykloje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1999). Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų.

90 metų, kai Antazavėje (Zarasų r.) 1937 09 19 gimė pedagogas, choro dirigentas Rimantas Dugnas. 1952–1956 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1959–1964 studijavo Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1957 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos koncertmeisteris, choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas. Vadovavo Panevėžio miesto įmonių chorams. Panevėžio miesto dainų švenčių dirigentas, miesto ir rajono chorų konsultantas. Mirė 1994 12 29 Panevėžyje.

70 metų, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) 1957 09 20 gimė gydytojas urologas-onkologas, medicinos m. dr. Albertas Ulys. 1976 baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą, 1982 Kauno medicinos institutą, 1992 VU Medicinos fakulteto aspirantūrą. 1982–1983 dirbo Panevėžio respublikinėje ligoninėje, vėliau – Vilniuje. Nuo 2014 Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos sk. vedėjas, nuo 2017 šio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Daugiau nei 100 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius ir bendraautoris. Tarptautinėse konferencijose skaitė daugiau kaip 100 pranešimų.

120 metų, kai Anciškiuose (Biržų r.) 1907 09 20 gimė žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas Daumantas Čibas. 1928 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1930–1935 Vytauto Didžiojo universitete studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1937–1940 redagavo žurnalą „Motina ir vaikas“, laikraštį „Vyturys“, tęstinį leidinį „Aklųjų dalia“, bendradarbiavo žurnale „Žiburėlis“. Nuo 1949 gyveno JAV, bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Ilgametis Lietuvos fotomėgėjų sąjungos valdybos narys. Spaudoje skelbė nuotraukas ir straipsnius kraštotyros temomis. Mirė 1982 05 15 Vistoje (JAV).

100 metų, kai Panevėžyje 1927 09 24 gimė aktorė Henrika Hokušaitė-Kosmauskienė. 1944 mokėsi Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje. 1946 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1945 iki mirties Panevėžio dramos teatro aktorė. Nuo 1964 vaidino kino filmuose. Sukūrė daugiau kaip 95 vaidmenis teatre. LTSR nusipelniusi artistė (1974). Mirė 1989 08 31 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas Kosmauskų šeimos rankraščių fondas.

100 metų, kai Kubiliūnuose (Radviliškio r.) 1927 09 25 gimė aktorė, režisierė Julija Blėdytė-Stepankienė. 1946–1948 lankė Panevėžio dramos teatro studiją. 1970 stažavo Maskvos S. Obrazcovo, 1986 Rygos lėlių teatruose. 1948–1983 Panevėžio dramos teatro aktorė. 1966 su vyru dailininku A. Stepanka įkūrė lėlių teatrą, jame dirbo režisiere. Teatre sukūrė apie 70 vaidmenų. Režisavo daugiau kaip 50 lėlių teatro spektaklių. LTSR nusipelniusi artistė (1986). Mirė 2016 11 22 Panevėžyje.

85 metai, kai Panevėžyje 1942 09 26 gimė biochemikas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis. 1960–1964 studijavo Kauno medicinos institute, 1967 baigė Leningrado valstybinį institutą. 1975–2003 dirbo Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute. 1985–2004 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius. Paskelbė per 70 mokslinių straipsnių, parašė monografiją. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (1994), DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999).

135 metai, kai Andrioniškyje (Anykščių r.) 1892 09 29 gimė gydytojas, medicinos m. dr., prof. Mykolas Marcinkevičius. 1926 baigė Lietuvos universitetą Kaune. 1928–1930 Rokiškio apskrities ligoninės gydytojas. 1931–1944 dirbo Panevėžyje ligoninės vidaus ir vaikų ligų skyriaus vedėju, įrengė modernią laboratoriją, rentgeno aparatą. 1941 Panevėžyje organizavo gailestingųjų seserų kursus. Buvo Panevėžio gydytojų sąjungos pirmininkas, vadovavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus Panevėžio skyriui. 1944–1970 vienas iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto kūrėjų, dėstytojas, vadovavo Vidaus ligų propedeutikos katedrai. Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė knygą, vadovėlį. Mirė 1987 05 20 Vilniuje.