30 metų, kai LR Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos nutarimu Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinei mokyklai suteiktas (1992) gimnazijos statusas. Tai pirmoji vidurinė mokykla Lietuvoje, kuriai po Nepriklausomybės atkūrimo pripažintas gimnazijos statusas.

35 metai, kai atidaryta (1987) Panevėžio 17-oji vidurinė mokykla. 2009 mokykla pertvarkyta į „Ąžuolo“ pagrindinę mokyklą. Nuo 2015 – Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija.

95 metai, kai LR Švietimo ministras leido (1927) Lietuvaičių švietimo draugijai įkurti Panevėžyje mergaičių amatų-ruošos mokyklą. Mokykla darbą pradėjo spalio 3 d.

100 metų, kai Centrinio Valstybės knygyno Panevėžio skyriui oficialiai skirtos (1922) patalpos Šeduvos g. ir biblioteka pradėjo veiklą. 1989 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas. Nuo 1995 – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1962) istorikas, politikas Povilas Urbšys. 1980 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). 1995 Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istorijos, politologijos ir visuomenės mokslo mokytojo specialybę. Nuo 1990 Panevėžio apygardos kultūros paveldo inspekcijos viršininkas. Nuo 1992 dirbo Nacionalinėje saugumo tarnyboje, nuo 1994 – Dokumentų apsaugos tarnyboje prie Finansų ministerijos. 1997–2012 LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas. 2012–2020 LR Seimo narys. 2020–2023 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2005), Baltijos asamblėjos medaliu (2009).

115 metų, kai Dabikinėje (Akmenės r.) gimė (1907) režisierius, aktorius Juozas Miltinis. 1931 Kaune baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą. 1932–1936 Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, mokėsi Š. Diuleno vaidybos studijoje. 1931–1932 Valstybės teatro Šiaulių skyriaus aktorius. 1938–1939 bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“. 1938–1940 vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai. 1940 įkūrė Panevėžio dramos teatrą. Jame su pertrauka  dirbo iki 1980 meno vadovu, vyr. režisieriumi. Vaidino kine, režisavo apie 80 spektaklių. LSSR nusipelnęs artistas (1948), LSSR liaudies artistas (1965), SSRS liaudies artistas (1973). Panevėžio miesto garbės pilietis (1980). Apdovanotas LSSR valstybine premija (1965), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1994), Prancūzijos Menų ir literatūros riterio ordinu (1995). Mirė 1994 07 13 Panevėžyje.

120 metų, kai Joniškio kaime (Rokiškio r.) gimė (1902) žurnalistas, rašytojas, vertėjas Juozas Keliuotis. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. 1926 baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 studijavo Sorbonoje (Prancūzija). 1924–1926 redagavo žurnalą „Pavasaris“, nuo 1929 dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje, 1930–1932 leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“, 1930 literatūros almanacho „Granitas“ redaktorius, 1931–1940 kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius. 1935–1937 Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. 1944 kultūros žurnalo „Kūryba“ redaktorius, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“. 1945 suimtas ir ištremtas į Pečioros, vėliau Solikamsko (Rusija) lagerius. 1956 grįžo į Lietuvą. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Paskelbė straipsnių literatūros ir meno klausimais. Išleido 2 publicistikos knygas, romaną, atsiminimų knygą. Išvertė prancūzų rašytojų kūrinių. Mirė 1983 03 25 Vilniuje.

115 metų, kai Katlėriuose (Utenos r.) gimė (1907) pedagogas, literatas Jonas Dičius. 1929 baigė Karo mokyklą, 1930–1934 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1934 mokytojavo Kelmės, Žeimelio, Veiverių mokyklose. 1938 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1941 mokytojavo Panevėžyje. 1942–1944 Panevėžio berniukų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, 1948–1949 Mokytojų seminarijos direktoriaus pavaduotojas, 1949–1967 Panevėžio mergaičių gimnazijos mokytojas. Rašė vaizdelius, pjeses dramos būreliui, eilėraščius, feljetonus. Mirė 1994 04 08 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1962) geografas, fizinių m. habil. dr., prof. Ramūnas Povilanskas. 1985 baigė Vilniaus universitetą. 1994–1998 Europos krantų apsaugos sąjungos viceprezidentas, nuo 1995 „EUCC Baltijos biuro“ direktorius. Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros profesorius. Paskelbė mokslinių straipsnių, monografijų autorius ir bendraautoris.

115 metų, kai Ampolyje (Utenos r.) gimė (1907) dailininkas tapytojas, doc. Leonas Katinas. 1930 baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir dirbo mokytoju. 1933–1935 mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941–1945 Šiaulių dramos teatro aktorius. 1948 baigęs Vilniaus dailės institutą iki 1973 jame dėstė. Nuo 1932 dalyvavo parodose. Nutapė portretų, peizažų, teminių kompozicijų. Mirė 1984 02 18 Vilniuje.

65 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1957) dailininkė keramikė Raminta Polikšienė. 1976–1981 studijavo Lietuvos dailės institute. 1982–1994 dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“. Nuo 1982 dalyvauja parodose. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kuria keramikos kompozicijas, indus.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1952) architektas, doc. Eugenijus Viktoras Miliūnas. 1975 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1980–1997 dirbo architektu AB „Miestprojektas“ Kaune. 1995 dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 1996 – Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros katedroje,  nuo 1993 dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedroje. Nuo 1992 vadovauja individualiai projektavimo įmonei „E. Miliūno studija“. Nuo 1977 Lietuvos architektų sąjungos narys. Kauno miesto garbės pilietis (2010). Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2012).

125 metai, kai Ažaguose (Panevėžio r.) gimė (1897) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, istorikas Povilas Žilys. 1920 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1920–1921 mokėsi Karo mokykloje. 1931 baigė Belgijos generalinio štabo akademiją. 1921 paskirtas Antrojo kavalerijos pulko kulkosvaidžių eskadrono jaunesniuoju karininku, 1924 – Kariuomenės vado adjutantu. 1931 perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą. 1934–1937 ir 1939 – Kavalerijos štabo viršininkas. 1937 Antrojo ulonų pulko Alytuje vadas, nuo 1940 – Trečiojo dragūnų pulko vadas. Aukštojoje karo mokykloje dėstė kavalerijos taktiką ir karo istoriją. Nuo 1949 gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Nuo 1967 Lietuvių istorijos draugijos narys. Bendradarbiavo spaudoje, žymiausias jo darbas – istorinė knyga „Suomių-sovietų karas 1935–1940“. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1969 10 26 Čikagoje (JAV).

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1947) žurnalistas Ginas Pinigis. Ilgametis įvairių Panevėžio dienraščių žurnalistas. Vėliau gyveno ir dirbo Vilniuje. Lietuvos sporto federacijos narys. Pelnė Lietuvos sporto žurnalistų federacijos A. Krukausko premiją „Už gyvenimą, pašvęsta sporto žurnalistikai“ (2005). Mirė 2016 09 09 Vilniuje.

90 metų, kai Molainiuose (Panevėžio r.) gimė (1932) kompozitorius, prof. Bronislovas Vaidutis Kutavičius. 1946–1957 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, 1958–1959 – J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1959–1964 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1965–1969 dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969–1974 – Vilniaus pedagoginiame institute, 1975–2000 – M. K. Čiurlionio menų gimnazijos kompozicijos mokytojas, 1984–2000 – Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas. Sukūrė operų, oratorijų, vokalinių ciklų, kūrinių chorams, muzikos kino filmams. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1982), LSSR valstybinės premijos laureatas (1987), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1995), apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1999), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2003). Mirė 2021 09 29 Vilniuje.

135 metai, kai Barklainiuose (Panevėžio r.) gimė (1887) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Aleksas Jakaitis. Nuo 1907 tarnavo Rusijos kariuomenėje, kovėsi Pirmojo pasaulinio karo fronte. 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Raudonąja armija, Lenkijos kariuomene. 1919–1920 Joniškėlio bataliono, Devintojo pėstininkų pulko vadas, ėjo brigados, divizijos vado pareigas. 1920–1923 – Dešimtojo pėstininkų pulko, Trečiojo pėstininkų pulko, 1923–1924 – Pirmojo pėstininkų divizijos vadas. Nuo 1924 Pirmosios karo apygardos viršininkas. 1926 paleistas į atsargą. Apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi (1919). Nusišovė 1933 09 04 Marijampolės vienkiemyje (prie Panevėžio).

110 metų, kai Kušlėnuose (Mažeikių r.) gimė (1912) dailininkas tapytojas, scenografas Liudas Vilimas. 1935 baigė Kauno meno mokyklą. Nuo 1938 studijavo Vienos dekoratyvinės dailės akademijoje. 1940 kartu su režisieriumi J. Miltiniu įsteigė Panevėžio dramos teatrą, buvo pirmasis jo scenografas. 1947 emigravo į JAV. Dirbo vitrinų dekoravimo srityje. Sukūrė knygų iliustracijų, teatro dekoracijų, tapybos darbų, pašto ženklų. Mirė 1966 08 22 Klivlande (JAV).

70 metų, kai Kėdainiuose gimė (1952) istorikas, pedagogas Juozas Brazauskas. 1976 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1978 gyvena Panevėžyje. 1980–1993 – Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos, 1996–1997 – Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos istorijos mokytojas. 1997–2002 – Panevėžio miesto Švietimo skyriaus Pedagogų švietimo centro vadovas. 2002–2015 dirbo Panevėžio K. Paltaroko gimnazijoje. Mokytojas ekspertas (1993). Lietuvos istorijos draugijos narys. Istorijos mokymo priemonių ir vadovėlių, knygų autorius, sudarytojas. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1998), apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2013).

70 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1952) istorikas, humanitarinių m. dr. Gediminas Rudis. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1975–1980 dirbo Vilniaus archyvuose, nuo 1983 – Lietuvos istorijos institute. Paskelbė straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris.

65 metai, kai Kaune gimė (1957) dailininkė grafikė Jūratė Ridikienė. 1983 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1983 gyvena ir dirba Panevėžyje. UAB „Reklamos forma“ projektų vadovė. Nuo 1982 dalyvauja parodose. Dirba reklamos dizaino srityje, sukūrė mažosios grafikos darbų. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas R. Ridiko ir J. Ridikienės rankraščių fondas.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1957) futbolininkas, treneris Stanislovas Danisevičius. 1975 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1979 – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1990–1992 Vilniaus „Žalgirio“ futbolo mokyklos direktorius. 1991–1997 Vilniaus sporto klubo „Panerys“ prezidentas. Nuo 2018 UAB „Danizė“ direktorius. 1973–1975 Panevėžio „Ekrano“ futbolo komandos, 1975–1986 Vilniaus „Žalgirio“ futbolo meistrų komandos, 1987–1988 Klaipėdos „Atlanto“, 1990–1993 Vilniaus SK „Panerys“ žaidėjas. 1993–1994 olimpinės Lietuvos futbolo rinktinės treneris. SSRS tautų spartakiados čempionas (1979), SSRS I lygos čempionas (1982). SSRS sporto meistras (1979). Geriausias Lietuvos futbolininkas (1979, 1984). Nuo 2001 Panevėžyje buvo rengiamos S. Danisevičiaus taurės jaunųjų futbolininkų varžybos. Mirė 2024 05 13 Vilniuje.

125 metai, kai Žižmariškyje (Kupiškio r.) gimė (1897) fizikas, prof. Povilas Brazdžiūnas. 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1925 – Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. 1926–1928 dirbo Ciuricho universitete (Šveicarija), 1928–1940 – Lietuvos universitete, 1940–1943 ir 1945–1976 – Vilniaus universitete. Lietuvos fizikų draugijos vienas steigėjų ir pirmininkas. Parašė vadovėlių, suredagavo du fizikos terminų žodynus. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1961). Mirė 1986 02 28 Vilniuje.

75 metai, kai Druseikiuose (Panevėžio r.) gimė (1947) dailininkė tapytoja Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė. 1975 baigė Valstybinį dailės institutą. Nuo 1979 dirbo Panevėžio dailės mokykloje. Nuo 1999 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė keletą personalinių parodų.

85 metai, kai Antazavėje (Zarasų r.) gimė (1937) pedagogas, choro dirigentas Rimantas Dugnas. 1952–1956 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1959–1964 studijavo LSSR valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1957 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos koncertmeisteris, choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas. Nuolat vadovavo Panevėžio miesto įmonių chorams. Panevėžio miesto dainų švenčių dirigentas, miesto ir rajono chorų konsultantas. Mirė 1994 12 29 Panevėžyje.

65 metai, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) gimė (1957) gydytojas urologas-onkologas, medicinos m. dr. Albertas Ulys. 1976 baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą, 1982 – Kauno medicinos institutą, 1988 – onkologijos mokslinių tyrimų instituto klinikinę onkochirurginę ordinatūrą, 1992 – VU Medicinos fak. neakivaizdinę aspirantūrą. 1982–1983 dirbo Panevėžio respublikinėje ligoninėje, vėliau urologas-onkologas Vilniuje. Nuo 2014 – Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos sk. vedėjas, nuo 2017 – šio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Aktyvus naujų gydymo metodų diegėjas, kūrėjas ir novatorius. Daugiau nei 100 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius ir bendraautoris. Skaitė daugiau kaip 100 pranešimų tarptautinėse konferencijose.

115 metų, kai Anciškiuose (Biržų r.) gimė (1907) žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas Daumantas Čibas. 1928 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1930–1935 Vytauto Didžiojo universitete studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1937–1940 redagavo žurnalą „Motina ir vaikas“, laikraštį „Vyturys“, 1934 ir 1939 – tęstinį leidinį „Aklųjų dalia“, bendradarbiavo žurnale „Žiburėlis“. Nuo 1949 gyveno JAV, bendradarbiavo žurnale „Lietuvių dienos“ ir kt. Ilgametis Lietuvos fotomėgėjų sąjungos valdybos narys. Spaudoje skelbė nuotraukas ir straipsnius kraštotyros temomis. Mirė 1982 05 15 Vista (JAV).

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1927) aktorė Henrika Hokušaitė-Kosmauskienė. 1944 mokėsi Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje. 1946 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1945 iki mirties Panevėžio dramos teatro aktorė. Nuo 1964 vaidino kino filmuose. Teatre sukūrė daugiau kaip 95 vaidmenis. LSSR nusipelniusi artistė (1974). Mirė 1989 08 31 Panevėžyje.

95 metai, kai Kubiliūnuose (Radviliškio r.) gimė (1927) aktorė, režisierė Julija Blėdytė-Stepankienė. 1946–1948 lankė Panevėžio dramos teatro studiją. 1970 stažavo Maskvos S. Obrazcovo ir 1986 Rygos lėlių teatruose. 1948–1983 Panevėžio dramos teatro aktorė. 1966 su vyru dailininku A. Stepanka įkūrė lėlių teatrą, jo režisierė. Teatre sukūrė apie 70 vaidmenų. Režisavo daugiau kaip 50 lėlių teatro spektaklių. Suteiktas Nusipelniusios artistės vardas (1986). Mirė 2016 11 22 Panevėžyje.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) biochemikas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis. 1960–1964 studijavo Kauno medicinos institute, 1967 baigė Leningrado valstybinį institutą. 1975–2003 dirbo Biotechnologijos institute. 1985–2004 Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas. Paskelbė per 70 mokslinių straipsnių, parašė monografiją. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (1994), DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999).

130 metų, kai Andrioniškyje (Anykščių r.) gimė (1892) gydytojas, medicinos m. dr., prof. Mykolas Marcinkevičius. 1926 baigė Lietuvos universitetą Kaune. 1928–1930 Rokiškio apskrities ligoninės gydytojas. 1931–1944 dirbo Panevėžyje ligoninės vidaus ir vaikų ligų skyriaus vedėju, įrengė modernią laboratoriją, rentgeno aparatą. 1941 Panevėžyje organizavo gailestingųjų seserų kursus. Buvo Panevėžio gydytojų sąjungos pirmininkas, vadovavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus Panevėžio skyriui. 1944–1970 vienas iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto kūrėjų, dėstytojas, vadovavo Vidaus ligų propedeutikos katedrai. Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė knygą, vadovėlį. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1938), suteiktas LSSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas (1952). Mirė 1987 05 20 Vilniuje.