Rašytoja, publicistė, pedagogė, visuomenės veikėja.

Gimė 1861 03 18 (sen. kal.) Puziniškyje (Panevėžio r.) – mirė 1943 06 14 Panevėžyje.

Gabrielę 1866–1868 m. privačiai mokė liaudies švietėjas, publicistas Laurynas Ivinskis. 1873–1876 m. lankė privačią Mintaujos (Latvija) Dorotėjos mergaičių mokyklą, vėliau – Mintaujos aukštesniąją Trejybės vardo mergaičių mokyklą. 1878 m. gavo namų mokytojos diplomą. 1886 m. baigė Deltuvos bitininkystės ir sodininkystės kursus. 1917 m. išlaikė felčerės egzaminus.

Iki 1901 m. gyveno Joniškėlyje, talkino savo tėvui gydytojui J. L. Petkevičiui, mokė valstiečių vaikus. 1894 m. su Jadvyga Juškyte įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“, iki 1903 m. jai vadovavo. 1899 m. kartu su kitais inteligentais Palangoje organizavo pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį – Keturakio „Amerika pirtyje“.

1901–1909 ir 1914–1919 m. gyveno Puziniškyje, vėliau – Panevėžyje. 1919–1924 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje. Dėstė lietuvių kalbą, pasaulinės literatūros istoriją, senovės istoriją, vokiečių ir lenkų kalbas. Parašė „Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlį“. Nuo 1920 m. – direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms.

1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, 1907 m. pirmininkavo steigiamajame Lietuvių moterų sąjungos suvažiavime, ilgą laiką buvo jos garbės pirmininkė. 1909–1913 m. dirbo dienraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje. 1911–1912 m. redagavo pirmąjį lietuvišką pasaulietinio turinio laikraštį moterims „Žibutė“. Skaitė paskaitas Vilniaus visuomenei. 1920 m. išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą nuo Valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų demokratų bloko, buvo Laikinojo prezidiumo pirmininkė, pirmininkavo pirmajam Seimo posėdžiui. Išrinkta į Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto komisiją, dalyvavo frakcijos ir Seimo posėdžiuose. 1922 m. išrinkta į I seimą, tačiau jo darbe nedalyvavo. 1926 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Dirbo įvairiose visuomeninėse ir šalpos organizacijose, dalyvavo savivaldybių ir moterų judėjimo veikloje. 1920 m. atstovavo Lietuvą Tarptautinio sufražisčių aljanso 8-oje konferencijoje Ženevoje. Jos iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Abolicionistų draugija. 1922 m. prisidėjo prie Lietuvos moterų sąjungos atkūrimo. 1924 m. išrinkta į Panevėžio apskrities savivaldybę, aktyviai dalyvavo Švietimo ir Socialinės apsaugos komisijų darbe, Kalinių globos draugijos Panevėžio skyriaus įkūrėja ir pirmininkė, 1922–1924 m. vadovavo „Žiburėlio“ draugijos Panevėžio skyriui. 1926 m. Puziniškyje atgaivino suaugusiųjų mokymo kursus. 1928 m. išrinkta Lietuvos moterų sąjungos centro valdybos pirmininke. 1930 m. įkūrė Ortopedinės pagalbos draugiją. Imperatoriškosios Rusijos geografijos draugijos narė (nuo 1902), Lietuvių mokslo draugijos narė, Lietuvos šaulių sąjungos narė, jos Garbės narė (nuo 1932), priklausė masonų ložei „Lietuva“ (nuo 1922). Lietuvių Rašytojų Draugijos garbės narė (nuo 1938).

Nuo 1890 m. bendradarbiavo draudžiamoje lietuviškoje periodinėje spaudoje – pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“) į laikraštį „Varpas“. Rašydama „Ūkininkui“, pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Skelbė korespondencijas, vėliau – straipsnius kultūros, švietimo, socialiniais klausimais, literatūros kritikos rašinius. Parengė leidinį apie bitininkystę.

Grožinę kūrybą skelbė nuo 1894 m. Pirmasis kūrinys – apysaka „Vilkienė“ išspausdintas „Varpe“. Parašė apsakymų ir atsiminimų rinkinį „Krislai“ (1905, 1966), romaną „Ad astra“ (2 t., 1933, ), publicistikos ir beletristikos kūrinyje „Karo meto dienoraštis“ (2 t. 1925–1931; 3 t. 2008–2011) remdamasi asmenine patirtimi aprašė I pasaulinį karą. Parašė atsiminimų knygą „Iš mūsų vargų ir kovų“ (1927). Nuo 1898 m. kartu su Žemaite slapyvardžiu Dvi Moteri parašė pjeses ir komedijas „Velnias spąstuose“ (1902), „Kaip kas išmano taip save gano“ (1904), „Parduotoji laimė“, „Litvomanai“ (abi 1905).

Įvertinimas
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1929).
XII-osios rinktinės 2-ojo Šaulių būrio Garbės nario vardas (1932).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas (1936).
Šaulių Žvaigždė (1937).
Panevėžio miesto garbės pilietė (2011).
Panevėžio rajono garbės pilietė (2011).

Atmintis
G. Petkevičaitės-Bitės vardas suteiktas trims įstaigoms – Joniškėlio gimnazijai (1988), Panevėžio apskrities viešajai bibliotekai (1989) ir Vilniaus suaugusiųjų mokymo centrui (1993). Rašytojos vardu pavadintos gatvės Panevėžyje, Sujetų kaime (Panevėžio r.) bei Joniškėlyje (Pasvalio r.). Rašytojai pastatyti paminklai Panevėžyje (1971, aut. B. Bučas) ir Joniškėlyje (1994, aut. A. Dimžlys). Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje atidengtas bareljefas (2011, aut. V. Tallat-Kelpša). Nuo 1987 m. Puziniškyje veikia memorialinė ekspozicija. Panevėžyje Šv. Zitos g. prie namo, kuriame 1932–1943 m. rašytoja gyveno, pastatyta atminimo lenta. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas įrašytas Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įrengtoje „Knygnešių sienelėje“ – II-oje knygnešių ir daraktorių atminimo lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“.
G. Petkevičaitė-Bitė įamžinta dailėje – tapyboje, piešiniuose, grafikoje, medaliuose. Lietuvos paštas išleido du G. Petkevičaitei-Bitei skirtus pašto ženklus (1922, 2011). Lietuvos bankas išleido jai skirtą 50 Lt nominalo kolekcinę sidabrinę monetą (2011). „Vagos“ leidykla“ yra išleidusi G. Petkevičaitės-Bitės „Raštus“ – 6 t. (1966–1968).
2006 m. Panevėžyje įkurta asociacija „Bitės namai“, kurios tikslas – rūpintis tinkamu rašytojos atminimo įamžinimu, veiklos ir idėjų populiarinimu, jos namų išsaugojimu bei atgaivinimu.
Apie rašytoją sukurti televizijos filmai „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“ (dokumentinė apybraiža, LRT, 2018) ir „Vyrų šešėlyje. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“ (Lietuvos ryto televizija, 2019). Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorės E. Matulaitė ir E. Koriznaitė sukūrė spektaklį apie G. Petkevičaitę-Bitę ir Žemaitę – „Graži prigimties daina“ (2018), pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas.
Nuo 1983 m. teikiama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija. 2011 m. įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Rašytojos kapo antkapinį paminklą sukūrė skulpt. B. Bučas. 1993 m. kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Nuotraukoje Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1890 m. LLTI MB Apl. 394, Inv. Nr. 11170.

---

Svarbesnė literatūra apie G. Petkevičaitę-Bitę

1. Bitė: biografinis romanas / Nijolė Kliukaitė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009 (Vilnius : Logotipas). 271, [1] p.
2. Bitės laikas: privataus ir viešo gyvenimo modeliai : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 223, [1] p.
3. Bukauskienė, Teresė. Pedagogė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vilnius, 1988. 174 p.
4. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Lietuvos pilietė iš Panevėžio. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2011, bal. 1, p. 2, 11, 17.
5. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejus Puziniškyje. Panevėžys : Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, [2010]. 60 p.
6. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Lietuvos kultūros kontekste = Gabrielė Petkevičaitė-Bitė in the context of Lithuanian culture : konferencijos medžiaga, [Panevėžys 2010 04 08]. Panevėžys : [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka], 2010. 168 p.
7. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštinis palikimas Lietuvos kultūros paveldo saugyklose = Gabrielė Petkevičaitė-Bitė’s manuscript heritage preserved at cultural heritage institutions of Lithuania: konferencijos medžiaga, 2009 03 26]. Panevėžys: [Amalkeros leidyba]: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2009. 123, [1] p.
8. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas Panevėžio kraštotyros muziejuje : katalogas / [sudarytoja Sandra Libikienė]. Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus, 2012. 103, [1] p.
9. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: virtuali paroda. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/gabriele-petkevicaite-bite-2/ [Žiūrėta 2019 m. spalio 1 d.].
10. Jasaitis, Juozas. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vilnius, 1972. 304 p.
11. Petkevičaitė-Bitė Gabrielė. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2010, [t.] 18, p. 80–81.
12. Tamošaitis, Mindaugas. Petkevičaitė-Bitė Gabrielė : (1920 05 15 – 1920 09 15). Portr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 263–265.