Biografija

Valdemaras Kukulas gimė 1959 m. vasario 7 d. Noriūnuose (Kupiškio r.). 1977 m. baigė Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą (dabar Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija), 1977–1982 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. 1984–1985 m. dirbo žurnalų „Nemunas“, 1985–1991 m. – „Pergalė“ (nuo 1991 m. „Metai“) redakcijose, vėliau bendradarbiavo dienraščiuose „Komjaunimo tiesa“, „Respublika“, žurnale „Naujoji Romuva“ ir kituose periodiniuose leidiniuose, „Žinių radijuje“, naujienų portale „Delfi.lt“. Nuo 2005 m. iki pat mirties buvo literatūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ aktyvus bendradarbis, rašė labai profesionalias literatūros apžvalgas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1984–2011).

Rašyti eilėraščius pradėjo labai anksti, dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, ne kartą dalyvavo respublikiniame jaunųjų filologų konkurse, yra tapęs laureatu. Vėliau daug metų dalyvavo šio konkurso vertinimo komisijoje, globojo jaunuosius kūrėjus, negailėjo jiems patarimų ir kritikos. V. Kukulo kūryba buvo gerai vertinama, nuo 1972 m. publikuojama periodinėje spaudoje. 1978 m. Vilniaus universiteto pirmakursis išleido pirmąją poezijos knygelę „Augimo nerimas“.

Aštuoniolikos knygų autorius: 9 poezijos, 4 eilėraščių vaikams, 5 literatūros kritikos ir esė. Parašė labai jautrią ir prasmingą pratarmę knygai „Kupiškis: fotonovelės“ (2004), sudarė Elenos Mezginaitės kūrybos rinktinę „Mano senas drauge“ (2006). Daug eilėraščių, literatūros kritikos straipsnių, esė spausdinta periodiniuose leidiniuose, straipsnių rinkiniuose ir kitokio pobūdžio knygose.

Poetas mirė 2011 m. rugpjūčio 6 dieną, nespėjęs įgyvendinti daug savo kūrybinių sumanymų, palikęs nebaigtų rašyti knygų. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Apdovanojimai

2000 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį „Aštuoni gėli vakarai“.
2006 m. Panevėžio apskrities administracijos Elenos Mezginaitės vardo premija.
2007 m. Antano Miškinio premija už knygą „Judas taipogi danguj“.
2007 m. Kultūros ministerijos metų premija už nuopelnus kultūrai.
2009 m. Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę „Mūsų šitie dangūs“.
2012 m. Literatūros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubiliaus vardo premija už literatūros kritiką (po mirties).
2012 m. Dionizo Poškos premija už poezijos rinkinius „Antausis sienai“ ir „Saulėlydis mano giesmė“ (po mirties).

Bibliografija

Augimo nerimas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1978.
Žalia vėtros šaka: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
Tamsos didžiulis katinas: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vyturys, 1988.
Kreidos rate: eilėraščiai; Prašau atminties: poemos. – Vilnius: Vaga, 1989.
Knyga netyčia: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990.
Eilėraščio namai: esė apie poezijos šiandieną. – Vilnius: Vaga, 1992.
Aštuoni gėli vakarai: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.
Vėjo birbynė: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Vyturys, 2000.
Bailiojo drąsa gyventi: eseistikos etiudai. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2001.
Didžiadvasių žodžių eros pabaiga: literatūros kritika. – Vilnius: Homo liber, 2004.
Kupiškis: fotonovelės / Jonas Danauskas, Valdemaras Kukulas. – Vilnius: Atkula, 2004.
Judas taipogi danguj: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Kaminas ir katinas: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Homo liber, 2007.
Mūsų šitie dangūs: poezijos rinktinė. – Vilnius: Homo liber, 2009.
Antausis sienai: eilėraščiai. – Vilnius: Homo liber, 2011.
Saulėlydis mano giesmė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
Vertybių apžvalgos ratas: žvilgsnis į 2004–2011 m. kultūrinę spaudą. – Kaunas: VšĮ Kauko laiptai, 2012.
Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013.