„Į keliais štrichais atgaivinamą V. Kukulo kontekstą reiktų įrašyti asmens sudėtingumą, bent kelias prieštarų dermes: geranoriškumą ir aštrumą, tvarkingumą ir jaunystės bohemiškumą, palikusį pėdsakų kūne, laisvės branginimą ir begalinį prieraišumą, ištikimybę tiems, kuriuos mylėjo, bendrą pasaulio mąstymą ir Kupiškio krašto matymą, savo prigimtinės šeimos degradacijos jutimą ir, nepaisant visko, prisirišimą prie jos. Buvo gabus, imlus, geros galvos, bet prigimtinių savybių nesaugojo, manė, kad tos pačios prigimties yra ir pasmerktas. […]

Išskirtinis bruožas – buvimas su literatūra ir joje, įdėmus skaitymas, ypač poezijos, permąstymas. Dalyvavimas jaunųjų literatų likimuose. Kritika, kartais be gailesčio. Mirusiųjų literatūros žmonių liūdėjimas ir lydėjimas – su kokiu giliu įsiklausymu rašyta apie Vaidotą Daunį, Raimondą Jonutį, Algirdą Verbą, Danutę Paulauskaitę, Eleną Mezginaitę…“

Viktorija Daujotytė

Iš: Daujotytė, Viktorija. Paskutiniosios Valdemaro Kukulo knygos // Metai, 2012, nr. 3, p. 80.

„Valdemaras Kukulas – vienas talentingiausių dviejų skirtingų epochų, skirtingų ideologijų sankirtos poetas, skaudžiai išgyvenęs sudėtingą žmogiškųjų vertybių sąmyšį ir moraliai bei filosofiškai subrendęs ironiškoms pranašystėms, irstančios civilizacijos refleksijai ir diskusijai su laiko visagalybe.“

Vilius Gužauskas

„Valdo kūryboje yra nemažai apmąstymų apie absurdą, buvimo ženklų tam tikrų ribinių būsenų akivaizdoje. Neabejoju, kad jam buvo tikrai svarbūs prancūzai egzistencialistai. […]

Iš jo sukauptų popierių matyti, kad jis dar vidurinėje būdamas rinkosi kelią literatūros link – konspektai, autoriai, užrašų knygelės, kartoteka. Valdas tikrai galėjo būti stiprus akademikas, bet poetinė pusė nusvėrė. Jo kontekstų išmanymas stulbinantis, net pamačius, kiek knygų jis perskaitė ir apmąstė dar jaunystėje. Neapleisdamas ir žmogiškojo bendravimo dėmens. Matantis ir provinciją, ir centrą, sugebantis nekęsti konjunktūros – jam reikšmingi buvo ne apdovanojimai, o tekstai ir žmonių poelgiai.“

Antanas Šimkus

„Valdemaras Kukulas buvo nepriklausomas žmogus, kuris atvirai sakė savo mintis ir nuomonę, labai atidžiai sekė literatūrinį gyvenimą ir buvo aistringas literatūros skaitytojas – tokių dabar mažai belikę. Jis pastebėdavo jaunuosius kūrėjus, naujus reiškinius, tačiau juos vertindavo ankstesnių kūrinių kontekste.“

Kęstutis Nastopka

Iš: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/pirmaja-vytauto-kubiliaus-premija-priemusi-valdemaro-kukulo-zmona-vietoj-padekos-kalbos-jis-butu-astriai-pasisakes-apie-politika-285-284236

„Jo gyvo žodžio ne aš vienas dabar pasigendu. Ir vis nesulaukiu, kada atsiras kitas toks kompetentingas literatūros gyvenimo apžvalgininkas.“

Algimantas Baltakis