Lietuvos Valstybės Konstitucija 1918–1928. [Kaunas] : L.K.I. Vyčių brolijos leidinys, [1928] (Kaune : lit. „Žiedas“). [1] p.; 89 cm. L.K.I.: Lietuvos karo invalidai. LMAVB_RS F172-856

Virtuali paroda, skirta Lietuvos Valstybės Konstitucijos metams pažymėti

„Non obligat lex nisi promulgata – viešai nepaskelbtas įstatymas negalioja“

Iš tarpukario Lietuvos konstitucijų promulgavimo istorijos

Vienas iš bendrųjų teisės principų yra viešumas. Jis reikalauja, kad tam, jog teisės aktas galėtų būti taikomas, jis turi būti žinomas atitinkamiems teisinių santykių subjektams. Todėl  privalomas įstatymų leidimo proceso etapas – renuntiatio [lot. paskelbimas, pranešimas] – buvo įtvirtintas dar  senovės romėnų teisėje. Jis reiškė, jog priimtieji įstatymai įsigaliodavo tik juos viešai paskelbus.

Šį teisės aktų galiojimo laike principą iš romėnų teisės perėmė ir šiuolaikinė konstitucinė teisė. Jam įgyvendinti visi priimti teisės aktai turi būti išplatinti kaip visuomeninė informacija ir jų turinys turi būti pasiekiamas atitinkamiems teisinių santykių dalyviams. Todėl priėmus ir patvirtinus naują įstatymą ar kitą teisės aktą, jis yra paskelbiamas visuomenei oficialiuose vyriausybės leidiniuose ir (arba) vyriausybės internetinėse svetainėse. Ši procedūra teisės terminologijoje yra vadinama promulgacija (lot. promulgatio) – priimto ir valstybės vadovo pasirašyto įstatymo oficialus paskelbimas tam tikrame spaudos leidinyje per konstitucijos ar įstatymo nustatytą laiką. Tik po promulgacijos teisės aktas tampa privalomas. Siekiant plačiau paskleisti priimto teisės akto turinį, jis gali būti skelbiamas ir neoficialiuose leidiniuose – periodinėje spaudoje, teisės aktų rinkiniuose, atskirose publikacijose.

Pažymint Steigiamojo Seimo 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos konstitucijos šimtmetį, pateikiame visuomenės dėmesiui virtualią parodą, supažindinančią su 1918–1940 metais  Lietuvoje galiojusių konstitucijų promulgacijos istorija.

Rengiant parodą panaudota dokumentinė medžiaga, saugoma Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fonduose bei kitose Lietuvos atminties institucijose, kurios nurodytos virtualios parodos eksponatų aprašuose.

Ruošiant komentarus, remtasi tarpukario Lietuvos periodine spauda ir šiais mokslo darbais:

Lietuvos valstybės konstitucijos. Sudarė ir įvadą parašė K. Valančius. Vilnius : Mokslas, 1989.
Mindaugas Maksimaitis. Lietuvos valstybės konstitucijų istorija : XX a. pirmoji pusė. Vilnius : Justitia, 2005.
Mykolas Rėmeris. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius : Mintis, 1990.

Virtualioje parodoje naudojamos santrumpos:

b-vė – bendrovė
LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas
lit. – litografija
LMAVB – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
LNB – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
PAVB – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
s. a. (sine anno) – išleidimo metai nenurodyti
s. l. (sine loco) – išleidimo vieta nenurodyta
s.n. (sine nomine) – leidėjas nenurodytas
sp. – spaustuvė

Iliustracijoje – Lietuvos Valstybės Konstitucija 1918–1928. [Kaunas] : L.K.I. Vyčių brolijos leidinys, [1928] (Kaune : lit. „Žiedas“). [1] p.; 89 cm. L.K.I.: Lietuvos karo invalidai. LMAVB_RS F172-856


Virtualią parodą parengė
Raimundas Klimavičius
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus tyrėjas

Internete publikavo
Inga Vienažindienė
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius
inga.vienazindiene@pavb.lt