Pirmoji nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija buvo priimta Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. Rugpjūčio 6 d. ją pasirašė einąs Respublikos prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, o kontrasignavo Ministras pirmininkas E. Galvanauskas ir visi Ministrų kabineto nariai [žr. 19 ir 20 vaizdus]. Tą pačią dieną konstitucija buvo paskelbta Vyriausybės žiniose [žr. 21 vaizdą]. Pagal naujos konstitucijos 108 straipsnį ji įsigaliojo  nuo paskelbimo dienos.

Be oficialaus konstitucijos paskelbimo Vyriausybės žiniose, jos tekstas buvo publikuotas ir neoficialiais leidiniais. Pirmąjį Kaune išleido V. Jankūnaitė jau tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje [žr. 22 ir 23 vaizdus]. Ši 31 puslapio brošiūra buvo atspausdinta Lietuvos valstybės spaustuvėje. Ją sudarė dvi dalys. Pirmoje buvo perspausdintas oficialus konstitucijos tekstas pabaigoje neišvardijant kas konstituciją pasirašė, tik nurodant jos paskelbimo oficialų šaltinį – Vyriausybės žinias. Antroje dalyje buvo pateikti kai kurių konstitucijoje vartojamų terminų  paaiškinimai, parašyti nenustatyto asmens, pasirašiusio inicialais K. B. Šis leidinėlis susilaukė ir palankių recenzijų to meto spaudoje. Pavyzdžiui, laikraštis Lietuvos žinios pabrėžė, jog „išleidimas Konstitucijos teksto atskiroj knygelėj yra gražus patarnavimas savo visuomenei. Bet pats svarbumas tai paaiškinimuose“. (Lietuvos žinios. 1922 09 09 (Nr. 154), p. 3).

Naujoji konstitucija atskiru leidinėliu buvo išleista ir JAV lietuvių išeivijos laikraščio Darbininkas redakcijos iniciatyva. Ji buvo išspausdinta 1922 m. rugsėjo pradžioje 19 puslapių knygele [žr. 24 vaizdą]. Prieš tai, rugpjūčio 26–31 dienomis šis laikraštis skelbė naujai priimtos konstitucijos tekstą, perspausdintą iš Vyriausybės žinių. Prieš 1922 m. Kalėdas minėta knygelė buvo reklamuojama kaip kalėdinė dovana, tinkama padovanoti kiekvienam JAV gyvenančiam lietuviui. Knygelė su konstitucija 1925 m. susilaukė ir antrojo leidimo, papildyto Lietuvos pilietybės įstatymo tekstu [žr. 25 vaizdą]. Leidinio tiražas, atrodo, buvo nemažas, nes dar ir 1927 m. jį galima buvo įsigyti Darbininko redakcijoje.

1922 metais Lietuvos karo invalidų sąjunga išleido spalvotą plakatą su Lietuvos valstybės 1922 m. konstitucijos tekstu. Jis buvo atspausdintas Kaune veikusioje Joselio Margolino litografijos spaustuvėje. Plakatas buvo papuoštas skydu su Vyčiu, o konstitucijos tekstas patalpintas puošniuose rėmeliuose. Deja, šiai parodai gauti kokybišką plakato vaizdą nepavyko.

Buvo atspausdinti ir keli leidiniai su 1922 m. konstitucijos tekstu užsienio kalbomis.  Lietuvos užsienio reikalų ministerija 1922 metais Kaune išleido atskiru leidiniu konstitucijos tekstą, išverstą į prancūzų kalbą [žr. 26 vaizdą], o Lietuvių informacijos biuras Londone 1924 metais – į anglų kalbą [žr. 27 ir 28 vaizdus]. Kaune leistas rusų emigrantų laikraštis День taip pat atskiru leidinėliu atspausdino 1922 m. konstitucijos tekstą rusų kalba [žr. 29 vaizdą].

Šiaulių „Kultūros“ bendrovė 1925 m. išleido iš rusų kalbos išverstas profesoriaus  G. Šeršenevičiaus paskaitas, skaitytas Maskvos liaudies universitete, pavadintas „Bendrasis teisės ir valstybės mokslas“. Kaip buvo nurodyta šios knygos „Vertėjo žodyje“, o vertėjas buvo Vaclovas Biržiška, tam, kad leidinys „labiau tiktų vadovėliui“, prie jo buvo pridėtas 1922 m. Lietuvos konstitucijos tekstas, atspausdintas atskira knygele. Jos tituliniame puslapyje buvo nurodyta, jog knygelė yra „Bendrojo teisės ir valstybės mokslo“ priedas [žr. 30 ir 31 vaizdus].