1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas. Ši data, anot profesoriaus Mykolo Romerio, pabaigė „sunkiausiąjį kūrybinį Nepriklausomos Lietuvos valstybės, taip vadinamos „laikinosios valdžios“ ir laikinosios jos konstitucinės teisės arba Valstybės Tarybos, laikotarpį“. Su šiuo įvykiu faktiškai baigė galioti ir „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai“. Todėl vienas pirmųjų Steigiamojo Seimo darbų buvo tų pačių metų birželio 2 d. priimta Lietuvos  valstybės laikinoji konstitucija. Ją, kaip ir buvo nustatyta Pamatiniuose dėsniuose, pasirašė ir paskelbė pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona su ministro pirmininko E. Galvanausko kontrasignacija. Laikinosios vyriausybės žiniose oficialiai ji buvo atspausdinta 1920 m. birželio 12 d. [žr. 18 vaizdą]. Tačiau po paskelbtu laikinosios konstitucijos tekstu buvo nurodyta ne birželio 2-oji, o birželio 10 diena. Profesoriaus Mindaugo Maksimaičio spėjimu, tai galėjo būti šio dokumento pasirašymo data. Kaip ten bebūtų, bet laikinoji konstitucija įsigaliojo nuo jos „paskelbimo dienos Vyriausybės organe“, kaip tai ir buvo nustatyta šio dokumento 18 straipsnyje. Pasikeitė ir to „Vyriausybės organo“ pavadinimas. Birželio 22 d. išleisto 38 numerio pavadinime jau nebebuvo žodžio Laikinosios.