1918 m. vasario 16 d. aktu atkurtos Lietuvos valstybės pirmieji teisės aktai buvo skelbiami Lietuvos Tarybos, vėliau pavadintos Lietuvos Valstybės Taryba, leistame oficioze Lietuvos aidas, nes jokio oficialaus valdžios leidinio, kuriame galėjo būti tai daroma, nebuvo. Lietuvos aidas buvo leidžiamas nuo 1917 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, spausdinamas M. Kuktos, o nuo 1918 m. birželio 25 d. – „Žaibo“ spaustuvėje. Šiame oficioze buvo paskelbtas ir pirmasis laikinasis Lietuvos konstitucinis aktas, pavadintas „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniais dėsniais“. Jo tikslas buvo nustatyti esminius nuostatus, kuriais remiantis turėjo būti organizuojama laikinoji, veiksianti iki Steigiamojo Seimo sušaukimo, valdžia ir nustatyti tos valdžios institucijų kompetencijas bei tarpusavio santykius.

Šį dokumentą Valstybės Taryba priėmė 1918 m. lapkričio 2 d., o paskelbtas Lietuvos aide jie buvo tik tų pačių metų lapkričio 13 d. [žr. 1 ir 2 vaizdus]. Tokio uždelsimo priežastis buvo ta, jog pagal priimtų Pamatinių dėsnių 11 straipsnį skelbti Valstybė Tarybos priimtus laikinuosius įstatymus ir kitus teisės aktus buvo pavesta Valstybės Tarybos prezidiumui. Bet tai padaryti Prezidiumas galėjo tik tada, kai skelbiami aktai buvo patvirtinti Ministro pirmininko ar atitinkamo ministro parašu (12 str.). O nei Ministro pirmininko, nei Ministrų kabineto lapkričio pradžioje Lietuvoje dar nebuvo! Todėl Prezidiumas lapkričio 11 d. pirmiausia patvirtino Augustino Voldemaro vadovaujamą Ministrų kabinetą, o jau po to, lapkričio 13 d. Lietuvos aide paskelbė „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius“, kuriuos pasirašė visi trys Prezidiumo nariai (Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Justinas Staugaitis) bei Ministras pirmininkas A. Voldemaras. Taip įsigalioji pirmoji Lietuvos laikinoji konstitucija.

Pasikeitus politiniai situacijai, praėjus tik mėnesiui nuo šio teisės akto priėmimo, jau teko jį pakoreguoti. Gruodžio 18 d. Valstybės Tarybos prezidiumas, kuriame J. Šaulį, paskirtą  Lietuvos valstybės pasiuntiniu Vokietijoje, pakeitė Stasys Šilingas, priėmė vadinamą „Trijų prezidiumo nutarimą“. Juo buvo pakeistas Pamatinių dėsnių 13 straipsnis, nustatantis, kad „Prezidiumo parašą sudaro visų trijų jo narių pasirašymas“. „Trijų prezidiumo nutarime“ buvo nurodyta, kad susidariusios neįveikiamos aplinkybės laikinai neleidžia visiems trims Prezidiumo nariams „drauge ir vienoje vietoje“ pasirašyti priimamus teisės aktus. Todėl Prezidiumas nutarė, kad kiekvieno atskirai jų nario parašas „yra tolygus Trijų Prezidiumo pasirašymui“.

Kadangi priimti Pamatinių dėsnių pakeitimą galėjo tik Valstybės Taryba, o ne Prezidiumas, tai šis laikinosios konstitucijos pakeitimas viešai buvo nepaskelbtas iki tol, kol prireikė tvirtinti naujai sudaromą Mykolo Šleževičiaus vyriausybę. „Trijų prezidiumo nutarimas“ buvo publikuotas 1918 m. gruodžio 29 d. taip pat  Lietuvos aide [žr. 3 vaizdą].

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius Jokūbas Šernas Lietuvos ministrų kabinetui įteikė raštą, kuriame nurodė, jog Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino būtinu pradėti leisti valstybės įstatymus ir valdžios įsakymus skelbiantį „valdišką laikraštį-lakštą“. Ministrų kabinetas, 1918 m. gruodžio 26 d. posėdyje apsvarstęs šį raštą, „nutarė įsteigti Valstybės organą keturiomis kalbomis ir palikti jį Ministerio Pirmininko žinioj. Valstybės organas turi būti leidžiamas kiekviena kalba skyrium“. Taip buvo įsteigtas Lietuvos pagrindinių teisės aktų skelbimo oficialus periodinis informacinis leidinys Laikinosios vyriausybės žinios.

Pirmasis jo numeris išleistas 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje ir turėjo būti atspausdintas lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis. Rengiant šią parodą, nepavyko rasti jokios informacijos, patvirtinančios, jog šis leidinio numeris buvo atspausdintas gudų ir žydų kalbomis. Todėl parodoje pateikiami tik šio numerio, išleisto lietuvių [žr. 4 vaizdą] ir lenkų [žr. 5 vaizdą] kalbomis, vaizdai. Taip pat reikėtų pabrėžti, jog pirmojo Laikinosios vyriausybės žinių numerio lietuvių kalba buvo atspausdinti du leidimai: pirmasis – Vilniuje,  antrasis – Kaune. Antrasis leidimas buvo atspausdintas Lietuvos valstybės spaustuvėje. Ar šie du leidimai kuo nors skyrėsi, nesiimame teigti, nes pirmojo leidimo numerio nepavyko apžiūrėti akivaizdžiai. Galime tik konstatuoti, jog kartu su antruoju leidimu buvo atspausdintas ir Laikinosios vyriausybės žinių papildymas, kuriame buvo perspausdinti Lietuvos aide 1918 m. paskelbtų įstatymų ir vyriausybės įsakymų tekstai, jų tarpe ir „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai“ [žr. 6 vaizdą]. Tiesa, šio teisės akto tekstas, atspausdintas minėtame papildyme, pasirašytas kitos sudėties Prezidiumo: vietoje J. Šaulio, nurodytas S. Šilingas. Kodėl taip buvo padaryta – lieka neaišku. Be to, ne tik papildyme, bet ir kituose Laikinosios vyriausybės žinių numeriuose „Trijų prezidiumo nutarimas“ niekada nebuvo paskelbtas.

Neoficialus Pamatinių dėsnių tekstas buvo išleistas ir atskiru keturių puslapių be viršelių spaudiniu, atspausdintu Kaune, Valstybinėje spaustuvėje [žr. 7 vaizdą]. Jame nenurodyta nei to dokumento priėmimo, nei atspausdinimo datos, nei kas jį priėmė ir paskelbė. LNB yra saugomas taip pat keturių puslapių spaudinys be viršelių su Pamatinių dėsnių tekstu, atspausdintu prancūzų kalba [žr. 8 vaizdą].

1919 m. sausio 24 d. Valstybės Taryba priėmė „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių“ papildymą, suteikiantį Ministrų kabinetui teisę nesant Valstybės Tarybos sesijai pačiam leisti laikinuosius įstatymus. Laikinosios vyriausybės žiniose jis buvo paskelbtas 1919 m. kovo 5 d. kaip niekieno nepasirašytas informacinis pranešimas, nors tai prieštaravo Pamatinių dėsnių nustatytai tvarkai, t. y. jis turėjo būti paskelbtas Valstybės Tarybos vardu su reikiamais parašais ir kontrasignacija [žr. 9 vaizdą]. Be to, paskelbtas oficialiame leidinyje tik kovo 5 d., šis papildymas įteisino jau esančias realijas, nes Laikinosios vyriausybės žinių 1919 m. išleistuose ankstesniuose numeriuose jau buvo paskelbti Ministrų kabineto priimti laikinieji įstatymai.