Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sovietinė valdžia pradėjo nacionalizuoti gyvenamuosius namus, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namus, turinčius istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privačius kino teatrus, viešbučius su daugiau kaip 10 kambarių […]
Žyma: Sovietmetis
Jau 65 metus vanduo Panevėžyje tiekiamas centralizuotai
Šiuolaikinis vandentiekis – tai inžinerinių įrenginių sistema, centralizuotai vandeniu aprūpinanti miestą, gyvenvietę ar kokį nors kitą objektą. Ją sudaro vandens ėmimo iš natūralaus vandens šaltinio įrenginys, vandens kokybės gerinimo įranga, siurblinė, vandens laikymo rezervuarai ar bokštai, vamzdynai – vandentiekio tinklas, kuriuo vanduo atiteka. Skiriamas komunalinis (tiekia geriamąjį vandenį) ir pramoninis (tiekia vandenį gamybinėms reikmėms) vandentiekis. […]
Turto nacionalizavimas Panevėžyje 1940–1941 m.
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas. Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę […]
Panevėžys 1960 m.
1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų. Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais: pirmas veždavo nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“, antras – nuo Pajuosčio į Linų fabriką, trečias – iš Piniavos iki Veterinarijos ligoninės, ketvirtas – nuo Metereologijos stoties iki hidromelioracijos technikumo, ir penktas – nuo Duonos kombinato iki Linų fabriko. Panevėžio pirma […]
Virtualioje parodoje – apie Panevėžio elektrotechnikos gigantus
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas parengė naują virtualią parodą „Augantis Panevėžys. Elektrotechnikos gigantai“. Nuo 1950 m. Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi. Pradėjo veikti nemažai naujų pramonės įmonių, buvo sukurtos naujos pramonės šakos. Viena iš jų – elektrotechnika. Ko tik negamino Panevėžyje! Elektrotechnikos įmonėse buvo gaminami ne tik aliuminiai emaliuoti, variniai laidai, spalvoti ir nespalvoti kineskopai, […]
Virtuali paroda „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai“
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas parengė virtualią parodą „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai”. Ši paroda gimė iš stacionarios parodos, skirtos Aukštaitijos metams paminėti, kurią vis dar kviečiame aplankyti Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3, Panevėžys). Virtualią parodą galite aplankyti čia: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/…/augant…/exh-372 Nuotraukoje – Panevėžio miesto panorama nuo statomo viešbučio stogo. 1970 m. rugpjūčio mėn. Nuotraukos […]
Viešoji Panevėžio miesto pirtis Pirties gatvėje
Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti. Ji nebeatitiko higienos reikalavimų, net manyta, kad dėl šios pirties mieste plinta ligos. Sanitarijos specialistai jau seniai siūlė senąją pirtį […]
Kaip rūpintasi panevėžiečių sveikata XX amžiaus viduryje?
1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms: 1) ligoninei su padaliniais – poliklinika, Gimdymo namais, Vaikų ir Moterų konsultacijomis, 2) Tuberkulioziniam dispanseriui, 3) Odos-veneros ligų dispanseriui, 4) Sanitarinei-epidemiologinei […]
Dokumentų parodoje – kaip augo Panevėžys sovietmečiu
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3) veikia dokumentų paroda „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai“, skirta Aukštaitijos metams paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio miesto augimą tarybiniu laikotarpiu. Dokumentai parodai atrinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo fondų. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. […]
Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos
Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus plūstantiems gyventojams, ėmusiems dirbti fabrikuose ir gamyklose, reikėjo nedidelių butų nuomai. Lietuvoje tokius namus ėmė statyti turtingi užsakovai ir mecenatai. […]
Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?
1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953 m. Panevėžyje veikusių valstybinių parduotuvių ir kioskų sąrašas.¹ Juose pateikiama informacija apie parduotuvei suteiktą numerį, nurodomas parduotuvės ar kiosko adresas […]
Iš Laisvės aikštės praeities
Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas daugiaaukštis 300 vietų viešbutis „Nevėžis“, kuriame veikė 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius ir kirpykla. Siekiant atlaisvinti vietą viešbučio statybai, […]
Nemuno gatvės tilto statyba
XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač didelis rūpestis buvo senų gatvių rekonstrukcija bei naujų statyba. Pirmiausia buvo tvarkomos pagrindinės miesto gatvės. Rekonstruotos Gogolio (dab. Smėlynės), Basanavičiaus, […]
Kai miesto sodą puošė baltos statulos
Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta lėšų ir statulų įsigijimui miesto sodui bei skverams papuošti. XX a. 6 deš. viduryje Panevėžio mieste buvo devynios aikštės: Darbo, […]
Kai miesto grožiu rūpinosi Gerbūvio kontora
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais už tvarką, švarą bei grožį Panevėžyje buvo atsakinga Gerbūvio kontora. Ji rūpinosi gatvių grindimu, jų kapitaliniu remontu ir apšvietimu, skverų, žaliųjų plotų priežiūra bei kitais darbais. Gerbūvio kontora kartu su kitomis vietinio pavaldumo ūkinėmis organizacijomis – Pramkombinatu, Autokontora, Butų ūkio valdyba, viešbučiu „Rambynas“, Statybos remonto kontora, Kanalizacijos kontora, pirtimi, Valymo kontora, Inventorizacijos […]
Panevėžio kelių priežiūros organizavimo darbai pokariu
Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaldus Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas. 1948 m. Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo sudarytame „administratyvinio-vadovaujančio“ personalo etatų sąraše* minimos šios pareigybės bei […]
Kaip 1953 m. Panevėžio miestas ruošėsi žiemai?
Sovietmečiu Panevėžio miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų, užsiimančių sodininkyste bei daržininkyste, valdos buvo sutelktos Ramygalos gatvės gale. 1953 m. spalio mėn. miesto valdžia tikrino, kaip jos pasiruošė žiemai. Lankytasi Panevėžio miesto Gerbūvio kontoros, Vaisių-daržovių kombinato, Valstybinės prekybos, Daržininkystės Nr. 2 (šalia Velžio kelio) ir Panevėžio miesto ligoninės šiltnamiuose. Taip pat patikrintas miestui priklausęs (!) kolūkis […]
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale – paroda „Iš Panevėžio švietimo istorijos“
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, minėdamas Tarptautinę archyvų diena, parengė parodą „Iš Panevėžio švietimo istorijos“. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio švietimo raidą sovietmečiu. Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Panevėžio, 1944 m. liepos 21 d. į miestą įžengė tarybinė kariuomenė. Prasidėjo sovietinė reokupacija. Tuo metu mokyklų patalpos buvo paverstos karo ligoninėmis. Švietimo darbuotojams teko didelė atsakomybė […]
P. Rotomskio gatvė Panevėžyje sovietmečiu
Naujas gyvenamasis rajonas Pokario metais Agronomijos (vėliau – P. Rotomskio, dab. Marijonų) gatvė buvo Panevėžio miesto šiauriniame pakraštyje. Laikantis 1961 m. patvirtinto miesto generalinio plano, pramonę mieste pradėjus plėtoti šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis, tarp šių dviejų pramoninių rajonų ėmė dygti gyvenamieji namai. Į šiaurę nuo P. Rotomskio gatvės statyti plytiniai 4‒5 aukštų gyvenamieji […]
Linksmi ir graudūs nuotykiai B. Grigo gatvėje sovietmečiu
Broniaus Grigo (dabar – Parko) gatvė Panevėžyje atsirado Klaipėdos daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonui plečiantis į šiaurę, Nevėžio upės link. Iškilus naujiems daugiaaukščiams, 1978 m. B. Grigo gatvėje jau veikė vaikų lopšelis darželis Nr. 29 „Snaigė“ (B. Grigo g. 19) bei Panevėžio stiklo fabriko bendrabutis (B. Grigo g. 39). 1986 m. gatvėje buvo daugiau naujų visuomeninės […]
Panevėžio miesto centrinės dalies rekonstrukcija sovietmečiu
1961 m. parengtame Panevėžio miesto generaliniame plane buvo numatyta rekonstruoti miesto centrinę dalį. Laikantis detaliojo plano projekto, neatpažįstamai keistas Panevėžio miesto centras. Sudarkytas dar XIX–XX a. sandūroje susiformavęs architektūrinis-urbanistinis miesto veidas – imti griauti čia stovėję dar neblogos būklės seni savitos architektūros namai, o jų vietoje kilo socialistinio modernizmo pastatai. Buvo numatyta rekonstruoti ir miesto […]
Felikso Vaitkaus gatvė saugo Panevėžio daugiabučių mikrorajono statybos paslaptis
XX a. antrojoje pusėje įsibėgėjusi sovietinė industrializacija bei urbanizacija skatino masinę tipinių stambiaplokščių gyvenamųjų rajonų plėtrą Lietuvoje. Šiandien pilki standartinių gyvenamųjų namų masyvų mūrai, juosiantys miestų centrus, pasitinka įvažiuojančiuosius į kiekvieną didesnį Lietuvos miestą. Felikso Vaitkaus gatvė – tai lyg vartai į XX a. 8 dešimtmetyje statytą didžiulį Panevėžio miesto Klaipėdos mikrorajoną, kuriame užaugo kelios […]
Panevėžio gatvių pavadinimų kaita sovietmečiu
Suteikiant pavadinimus miestų gatvėms dažniausiai parenkamos ten gyvenusių žymių žmonių pavardės, įamžinami reikšmingi įvykiai, šalia buvę svarbūs objektai ar vietovardžiai. Kiekvieno miesto ir miestelio gatvių pavadinimai liudija puoselėjamą savo krašto istorinę atmintį. Gatvių vardų kaitaliojimo vajus Lietuvoje prasidėjo okupacijų metais. Kiekviena okupacinė valdžia gatvių pavadinimus keitė pagal savo vertybių sampratą, naikindama krašto autentiškumą. Neprilygstama šioje […]
Linininkystė Panevėžio krašte: pakilimai ir nuosmukiai
Lietuvoje nuo seno buvo auginami linai. Sėmeninius linus vartodavo valgiui, o iš pluoštinių gamindavo virves, aprangą. Įvairiais laikotarpiais linų auginimo mastai Lietuvoje buvo skirtingi. Linininkystės aukso amžius – tarpukaris: tuomet pagal linų auginimo mastą Lietuva užėmė trečiąją vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Vėliau linų auginimo tradicijos Lietuvoje sumenko. Linininkystės aukso amžius 1939 m. linų […]