1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos bei meno paminklus. 1923 m. ši draugija ėmėsi vykdyti medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris rengė turiningas iškylas gamtoje.
1923 m. kovo 23 d. įkurtas Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius. Jo pirmininku išrinktas Blynas, vicepirmininku – daktaras Bregauskas, o sekretoriumi – miesto burmistras Bronius Adomulis. 1923 m. Lietuvoje buvo sodinami „Laisvės“ medžiai. Ši akcija skirta Lietuvos nepriklausomybės 5 metų jubiliejui pažymėti. Pirma medžių sodinimo šventė įvyko 1923 m. gegužės 6 d.
1923 m. įkurtas Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius veikė labai silpnai. Po metų – 1924-ųjų kovo 26 d. – išrinkta nauja valdyba, jai priklausė Rozmanas, Krisiukėnas, Šukys, Giedravičius, Vėbra ir Burkauskas. 1924 m. visoje Lietuvoje Vilniaus 600 metų jubiliejui pažymėti buvo sodinami „Vilniaus“ medžiai. Vilniaus įkūrimo data tuo metu buvo laikoma 1323 m. spalio 2 d. 1924 m. gegužės 1 d. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus iniciatyva Panevėžyje, Laisvės aikštėje taip pat pasodintas „Vilniaus“ medis – ąžuoliukas. Šioje akcijoje dalyvavo didelis būrys panevėžiečių. Visus dalyvius sveikino miesto burmistras Bronius Adomulis. Vėliau prie „Vilniaus“ ąžuoliuko vykdavo svarbiausios šventės mieste, tarp jų ir pagrindinis renginys Vytauto Didžiojo metams paminėti. 1930 m. rugsėjo 8 d. prie ąžuoliuko pakelta Vytauto vėliava.
1925 m. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininku išrinktas Rusteika, o sekretoriaus pareigos patikėtos Šalčiui. Apželdinant miestą aktyviausiai veikė Panevėžio miško technikų mokykla. 1926 m. gegužės mėnesį šios švietimo įstaigos darbuotojai surengė medžių sodinimo šventę prie naujųjų Panevėžio miesto kapinių Ramygalos gatvėje. Deja, miško technikų mokykla Panevėžyje veikė tik iki 1926 metų, vėliau miestą gražinti ėmėsi kitos mokyklos.
1925 m. Panevėžyje, Vytauto aikštėje (dab. Nepriklausomybės a.) pasodintas uosis. Jis pavadintas „Aušros“ medžiu, nes buvo skirtas „Aušros“ laikraščiui. Pasodinus „Aušros‘‘ medį kalbą pasakė Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius Julijonas Lindė-Dobilas. Panevėžiečių itin mėgtos liepos, daug jų pasodinta Respublikos gatvėje.
1926 m. gegužės 23–24 d. per Sekmines buvo paskelbtos draugijos propagavimo dienos. Jų metu suorganizuota paskaitų, įvairių loterijų, įvairių renginių įvyko ir Panevėžio krašte.
Lietuvoje buvo sodinama medžių, kuriems suteikta įvairių vardų. 1930 m. pasodinti „Vytauto Didžiojo“, 1931 m. – „Vienybės“, 1934 m. – „Tautos vado“ medžiai, taip pat atsirado „Jaunimo“, „Klaipėdos“, „Nepriklausomybės“, „Kęstučio“ ir kitokių pavadinimų gavusių medelių. Pagrindinė sodinimo iniciatorė – Lietuvai pagražinti draugija.
Nuotraukos:
1. Vytauto Didžiojo minėjimo iškilmės prie „Vilniaus“ medžio Panevėžyje. 1930 m.
2. „Aušros“ medis Panevėžyje. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.
3. Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus valdybos kreipimasis.
Donatas Pilkauskas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
