Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907-aisiais. Ją įsteigė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Nors tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, joje veikliausiai darbavosi tarnaitės. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje.

Keliais metais vėliau tokia organizacija atsirado Panevėžyje ir buvo pavadinta Panevėžio Šv. Zitos draugija. Panevėžio mieste ir apskrityje ji veikė nuo 1909 metų. Ši draugija vienijo tarnaites ir darbininkes, stengėsi jas auklėti katalikų tikėjimo dvasia. Narės turėjo rūpintis ligonėmis ir bedarbėmis. Draugijos globėja pasirinkta Šv. Zita. Organizacijoje veikė tikrieji ir garbės nariai, tikrąja nare galėjo būti tarnaitė ir darbininkė. Tikrieji nariai gaudavo specialius nario pažymėjimus. Daugiausia Šv. Zitos draugijos narių buvo jaunos merginos. Įstojusiosios vyresnės nei 40 metų moterys turėdavo pristatyti gydytojo pažymėjimą, patvirtinantį gerą sveikatos būklę, ir sumokėti 200 litų mokestį draugijai, o jos ligonių kasai – 300 litų. Draugijos garbės nariu galėdavo tapti jai daug nusipelnęs bei 500 litų skyręs asmuo. Į draugijos narius buvo priimami žmonės, gavę dviejų narių rekomendacijas. Tikruosius narius priimdavo valdyba. Du įspėjimus gavusį asmenį iš organizacijos buvo galima pašalinti, šią pareigą vykdė draugijos valdyba. Tikrieji Šv. Zitos draugijos nariai turėjo griežtai laikytis įstatų ir stengtis pritraukti kuo daugiau naujų narių. Stojantysis mokėjo 5 litų mokestį, kasmet turėjo atseikėti po 12 litų, o ligonių kasai skirdavo dar 6 litus. Nariai, priklausę organizacijai 15 ar daugiau metų bemokėdavo tik 6 litus per metus. Draugijos turtą sudarė iš narių surinkti mokesčiai ir įvairios aukos. Šv. Zitos draugijos nariai galėjo naudotis ligonių kasų paslaugomis, knygynu ir kitomis privilegijomis. Visuotiniame susirinkime būdavo renkama draugijos valdyba, turėjusi pareigas eiti 1-erius metus. Vėliau ši valdyba pasiskirstydavo pareigomis, iš trijų jos narių buvo sudaroma revizijos komisija. Visus svarbiausius draugijos raštus pasirašydavo valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar sekretorius. Šv. Zitos draugija turėjo savo knygyną, rengė įvairias paskaitas, kursus. Organizacijai priklausė ir nuosavų skalbyklų, siuvyklų, parduotuvių, kitų verslo įmonių. Draugija galėjo būti likviduota surinkus 3 ketvirtadalius jos narių balsų.

Šv. Zitos draugija Panevėžyje buvo perregistruota 1937 m. birželio 10 d. Tada įregistruoti ir nauji jos įstatai. Pirmininku tapo kunigas Povilas Šidlauskas, gimęs 1890 m. spalio 15 d. Jis ėjo ir draugijos dvasios vado pareigas. Vicepirmininke paskirta Pranė Kubiliūnaitė, gimusi 1888 metais. Garsiausia iš draugijos narių – kasininkė Salomėja Stakauskaitė, gimusi 1890 m. gegužės 20 d. Jos broliai – kunigai Juozapas ir Pranciškus Stakauskai, sesuo – Ona Stakauskaitė-Račiūnienė. 1911–1912 m. S. Stakauskaitė studijavo Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose, lankė pedagogikos ir gamtos mokslų paskaitas. Baigusi šiuos kursus, kurį laiką dėstė privačiuose mokytojų kursuose, dirbo  ūkio mokykloje Lenkijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Panevėžyje, ten suorganizavo mokytojų kursus. 1920 m. gegužės 15 d.–lapkričio 13 d. S. Stakauskaitė buvo Steigiamojo Seimo Krikščionių demokratų frakcijos narė. Vėliau mokytojavo Krekenavoje, Šėtoje. Šv. Zitos draugijos sekretore dirbo Zofija Kunskaitė, valdybos narės pareigos priklausė Elžbietai Vertelkaitei.

1937 m. draugija Panevėžyje turėjo rūbų skalbyklą. Ji buvo įsikūrusi Zitos gatvėje Nr. 23. Metinė skalbyklos apyvarta siekė 8 772 litų. Organizacijai taip pat priklausė tame pačiame pastate atidarytas senelių ir ligonių bendrabutis. Draugija dar nuomojo patalpas duonos kepyklai.

Lietuvai netekus nepriklausomybės, Šv. Zitos draugijai veikti tapo sudėtinga. Ši organizacija uždaryta 1940 m. rugsėjo 10 dieną.

Nuotraukos:
1. Panevėžio zitiečių draugijos valdyba. XX a. 4 deš. 
2. Panevėžio zitiečių draugijos valdyba. XX a. 4 deš.
3. Draugijos dvasios vadas kunigas Povilas Šidlauskas. 1938 m.

Nuotraukos iš V. Vyšniausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas