165 metai, kai Pasandravyje (Raseinių r.) 1862 11 02 gimė kunigas, poetas, teologijos m. dr. Jonas Mačiulis-Maironis. 1888 baigė Kauno kunigų seminariją, 1892 Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge (Rusija). 1892–1894 ir 1909–1932 Kauno kunigų seminarijoje dėstė teologiją ir katekizmą. 1894–1909 Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesorius. 1915–1918 gyveno ir kunigavo Krekenavoje. 1922–1932 Lietuvos universiteto Moralinės teologijos katedros vedėjas. 1930 03 04 pašventino Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą. Parašė istorinių, teologijos, literatūros istorijos ir kritikos veikalų, sukūrė eilėraščių, dramų. Mirė 1932 06 28 Kaune

95 metai, kai Karveliuose (Panevėžio r.) 1932 11 03 gimė literatūrologas, humanitarinių m. habil. dr. Albertas Zalatorius. 1956 baigė Vilniaus universitetą. 1961–1992 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1975–1999 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, vadovavo Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedrai. Sąjūdžio Vilniaus tarybos ir atkuriamojo Seimo tarybos narys. 1994 įsteigė Pasaulio lituanistikos bendriją ir jai vadovavo. Išleido monografijų, sudarė antologijų. Apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1999), Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (2005). Mirė 1999 12 13 Vilniuje.

65 metai, kai Kaune 1962 11 04  gimė dailininkas tapytojas Vytautas Žirgulis. 1992 baigė Vilniaus dailės akademiją. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1995), 1997–2003 šios sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Dirbo Panevėžio vaikų dailės mokykloje. Nuo 2003 gyvena ir kuria Vilniuje, dėstė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1990 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dirba sieninės tapybos ir interjerų dekoravimo srityje.

30 metų, kai Panevėžyje 1997 11 07 atidarytas Sporto muziejus (V. Variakojo sporto kompleksas, Elektros g. 11). Nuo 2016 05 01 Panevėžio sporto istorijos ekspozicija priklauso Panevėžio kraštotyros muziejui. 2018 06 01 miesto sporto istorijos ekspozicija atidaryta „Cido“ arenoje.

65 metai, kai Reivyčiuose (Mažeikių r.) 1962 11 08 gimė meninio stiklo dailininkas Virginijus Venclovas. Nuo 1972 gyvena Panevėžyje. 1981 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Dirbo AB „Panevėžio stiklas“, AB „Ekranas“. Nuo 1985 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1992). Kuria vitražus, ekslibrisus.

65 metai, kai Bernatoniuose (Panevėžio r.) 1962 11 09 gimė dailininkas tapytojas, pedagogas, doc. Vidmantas Zarėka. 1986 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dėstė Šiaulių universiteto Menų fakultete, nuo 2011 Dailės katedros vedėjas. Šiaulių dailės mokyklos mokytojas. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1995). Nuo 1986 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pelnė Šiaulių miesto kultūros ir meno premiją (2006, 2013).

50 metų, kai Šiauliuose 1977 11 10 gimė turizmo sociologas, socialinių m. dr. Darius Liutikas. 1996–2000 Vilniaus universitete studijavo socialinę geografiją. 2003–2020 dirbo Žemės ūkio ministerijoje: ministerijos skyrių vedėjas, viceministras, ministro patarėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2021 VšĮ Aukštaitijos siaurasis geležinkelis direktorius. Paskelbė per 50 mokslo ir mokslo populiarinimo publikacijų, išleido knygų. Trijų tarptautinių mokslo žurnalų red. kolegijų narys. Vienas iš piligrimystės ir religinio turizmo tyrimų pradininkų Lietuvoje. Su bendraminčiais įsteigė Lietuvos piligrimų bendriją, yra jos pirmininkas.

85 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) 1942 11 10 gimė informatikas, fizinių m. dr., prof. Albertas Čaplinskas. 1966 baigė Maskvos valstybinį M. V. Lomonosovo universitetą. 1970–2014 dirbo Matematikos ir informatikos institute, nuo 1970 dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas. 1994–2010 Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris. Pelnė Lietuvos mokslo premiją (2006). Mirė 2021 07 11 Vilniuje.

95 metai, kai Panevėžyje 1932 11 12 įsteigta akcinė bendrovė „Lietuvos muilas“. 1976 bendrovė pavadinta Panevėžio muilo fabriku, nuo 1990 AB „Panevėžio muilas“. 1998 bendrovė prijungta prie AB „Naujoji Ringuva“.

135 metai, kai Samarakėliuose (Anykščių r.) 1892 11 12 gimė vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas Mykolas Karka. 1912 Vilniuje baigė J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklą. Nuo 1918 gyveno Panevėžyje. Iki 1944 dėstė berniukų gimnazijoje, mokytojų seminarijoje, amatų mokykloje, muzikos kursuose, vargonininkavo Panevėžio katedroje. 1944–1950 Panevėžio muzikos mokyklos direktorius, 1944–1960 jos dėstytojas. 1921–1927 aktyviai dalyvavo draugijos „Aidas“ veikloje. 1927–1940 vadovavo „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriui. Pastatė apie 100 dramų, muzikinių vaidinimų, operečių, steigė chorus, rengė dainų šventes. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1937), Šaulių Žvaigždės ordinu (1939). Mirė 1984 08 12 Panevėžyje.

35 metai, kai 1992 11 13 įvyko Panevėžio „Rotary“ klubo pirmasis susirinkimas. Klubas inauguruotas 1995 03 18.

135 metai, kai Jankaičiuose (Radviliškio r.) 1892 11 13 gimė kunigas, dramaturgas Henrikas Prialgauskas (Stasys Žemaitis). 1913–1920 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Klebonavo Aukštaitijoje. 1949–1957 kalėjo Irkutsko srities lageriuose. 1958–1959 altarista Dusetose (Zarasų r.). Nuo 1959 dirbo administratoriumi Velykiuose (Panevėžio r.). Stasio Žemaičio slapyvardžiu išleido komedijų ir dramų, skirtų kaimo mėgėjų scenai. Mirė 1978 08 23 Velykiuose, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

125 metai, kai Dapšioniuose (Radviliškio r.) 1902 11 13 gimė ekonomistas, ekonomikos m. dr. Domas Cesevičius. 1916–1924 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1924–1928 studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir pedagogikos skyriuje. 1928–1932 Vokietijos Kelno universitete studijavo socialinius mokslus. Nuo 1933 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1941 suimtas, iki 1945 kalintas Komijos lageriuose, 1951–1954 Krasnojarsko krašte. Nuo 1945 Vilniaus universiteto Politinės ekonomijos katedros docentas. 1960–1964 dirbo Miestų statybos projektavimo institute. Ekonomikos klausimais rašė leidiniuose „Lietuvis“, „Vairas“, „Ekonomika“, „Lietuvos aidas“. Išleista jo veikalų. Mirė 1986 03 14 Vilniuje.

60 metų, kai Ukmergėje 1967 11 14 gimė architektė Daiva Gasiūnienė. 1985–1990 mokėsi Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1991–1997 Anykščių rajono savivaldybės landšafto architektė, 1997–2016 ir nuo 2019 savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, vyriausioji rajono architektė. 2016–2019 Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji miesto architektė. Daug prisidėjo, kad Panevėžyje būtų įgyvendintas Stasio Eidrigevičiaus menų centro (Stasys Museum) projektas, vadovavo Panevėžio centrinės dalies sutvarkymo projektams. Lietuvos architektų sąjungos narė.

155 metai, kai 1872 11 14 įkurta Panevėžio mokytojų seminarija. Veikė 1872–1915, 1921–1936, 1944–1957 (1952–1957 Panevėžio pedagoginė mokykla).

155 metai, kai Dovyduose (Pasvalio r.) 1872 11 15 gimė kunigas, rašytojas, pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas. 1898 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Latvijoje. 1911–1914 vikaravo Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją. Nuo 1922 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas, 1925 gimnazijos inspektorius, nuo 1926 laikinasis direktorius, 1929–1934 direktorius. Parašė romaną, apsakymų, dramų, paskelbė straipsnių literatūros klausimais. Mirė 1934 12 02 Panevėžyje.

90 metų, kai Panevėžyje 1937 11 18 pradėta tiesti miesto kanalizacija.

115 metų, kai Rygoje (Latvija) 1912 11 19 gimė stalo tenisininkas, krepšininkas, treneris Vilhelmas Martynas Variakojis. 1938 baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus. 1934–1939 Lietuvos krepšinio ir stalo teniso rinktinių narys, dalyvavo pasaulio stalo teniso pirmenybėse. 1937–1940 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas. 1948–1956 vadovavo Lietuvos rinktinei. 1945–1947 kalintas Sibiro tremtyje. Nuo 1947 gyveno Panevėžyje. 1947–1957 Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas. 1951–1969 Panevėžio vaikų sporto mokyklos direktorius. Daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas (1937, 1940, 1942–1944, 1949–1951), TSRS stalo teniso turnyro nugalėtojas (1950), TSRS stalo teniso dvejetų varžybų čempionas (1951). Lietuvos krepšinio čempionas (1937, 1938). TSRS sporto meistras (1952). TSRS nusipelnęs treneris (1957). LTSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto veikėjas (1964). Panevėžio miesto garbės pilietis (2012). Mirė 1988 03 02 Panevėžyje.

145 metai, kai Zizoniuose (Biržų r.) 1882 11 19 gimė inžinierius, valstybės ir visuomenės veikėjas Ernestas Galvanauskas. Nuo 1895 keletą metų mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1902–1907 studijavo Kasybos institute Sankt Peterburge (Rusija). 1912 Lježe (Belgija) baigė Technikos universitetą, 1913 Elektrotechnikos institutą. 1919–1920 ir 1922–1924 LR Ministras Pirmininkas. Kartu 1919–1924, 1939–1940 buvo finansų, prekybos ir pramonės, susisiekimo, užsienio reikalų ministras. 1924–1927 Lietuvos valstybės atstovas Londone (D. Britanija). Nuo 1963 gyveno Prancūzijoje. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“, redagavo „Vakarus“. Parašė mokslo darbų. Mirė 1967 07 24 Eks le Bene (Prancūzija).

90 metų, kai Panevėžyje 1937 11 20 gimė gydytojas Česlovas Gutauskas. 1955 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1957 Panevėžio medicinos mokyklą, 1963 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1963 paskirtas dirbti į Respublikinę plaučių tuberkuliozės sanatoriją Pagryžuvyje (Kelmės r.). Nuo 1965 Tytuvėnų apylinkės ligoninės vyr. gydytojas, tais pačiais metais perkeltas į Trakų rajono ligoninę. 1978–2013 Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1997), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2008). „Nusipelnęs panevėžietis“ (2001), Nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas (2006).

95 metai, kai Butniūnuose (Pakruojo r.) 1932 11 21 gimė poetas Stasys Gruzdas. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Gyveno Kaune, vėliau Panevėžyje. Kūrybą publikavo periodiniuose leidiniuose. Išleido vieną lyrikos ir dvi eiliuotos satyros knygas. Mirė 2000 08 19 Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje 1957 11 22 gimė aktorius Albinas Kėleris. Baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. 1973–1976 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1987 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1973 vaidina Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatre. 2004–2008 dėstė aktorinį meistriškumą Šiaulių universitete. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų. Pastatė spektaklių J. Miltinio dramos teatre, teatre „Menas“. Sukūrė vaidmenų kino filmuose. LTSR nusipelnęs artistas (1987), „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas (2008), pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją (2012), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2025).

125 metai, kai Blėkoniuose (Pakruojo r.) 1902 11 22 gimė vargonininkas, chorvedys, kompozitorius Antanas Virbickas. Nuo 1925 studijavo Kauno konservatorijoje. 1943–1944 dėstė Šiaulių muzikos mokykloje, 1944 Kauno kunigų seminarijoje, 1944–1945 Panevėžio muzikos mokykloje. 1945–1966 Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas, choro vadovas. Panevėžio vyskupijos bažnyčiose rengė vargonų ir smuiko muzikos koncertus. Sukūrė choralų ir preliudų vargonams, dainų ir giesmių chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams. Mirė 1966 07 15 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

100 metų, kai Vidiškiuose (Ukmergės r.) 1927 11 23 gimė pedagogas, pedagogikos m. dr., prof. Vladas Rajeckas. 1946–1950 studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1950–1952 Panevėžio mokytojų seminarijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, direktoriaus pavaduotojas, 1952–1956 Panevėžio pedagoginės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, 1956–1960 Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos direktorius. 1963–1975 vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Pedagogikos mokslinių tyrimų institutui. Nuo 1967 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių, parengė 26 mokomąsias priemones, vadovėlių. Mirė 2004 11 25 Vilniuje.

125 metai, kai Smilgiuose (Kupiškio r.) 1902 11 23 gimė istorikas, teisininkas, teisės m. dr., prof. Povilas Pakarklis. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. 1927 baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos, 1934 Teisių fakultetą. 1928–1930 dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje ir Panevėžio žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“. 1940–1941 dirbo Vilniaus universitete. 1946–1948 vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutui. Nuo 1945 organizavo lituanistinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą iš Karaliaučiaus krašto, tarp kurios – ir Donelaičio „Metų“ rankraštis. Parašė mokslo veikalų. Mirė 1955 07 28 Vilniuje.

120 metų, kai Naujadvaryje (Panevėžio r.) 1907 11 24 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Semaška. 1928 baigė Panevėžio gimnaziją, 1930 Karo mokyklą Kaune. 1934–1940 Lietuvos kariuomenės karininkas. Nuo 1941 tarnavo Lietuvos savisaugos dalinio batalionuose ir dalyvavo Antrojo pasaulinio karo kovose. 1945 Vokietijai kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir užmezgė ryšius su Žemaitijos partizanais. Nuo 1945 rugpjūčio vadovavo Lietuvos laisvės armijos „Šatrijos“ rinktinei, 1945 spalį atkūrė „Žemaičių legioną“ ir jam vadovavo. 1946 04 15 Telšiuose suimtas, SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas, sušaudytas 1947 01 21 Vilniuje. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1939), Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998, po mirties).

75 metai, kai Panevėžyje 1952 11 25 gimė fechtuotojas, sporto organizatorius, inžinierius Rimantas Povilas Jogėla. 1959–1965 mokėsi Panevėžio 2-ojoje, 1965–1970 Panevėžio 4-ojoje vidurinėse mokyklose. 1970–1975 studijavo Vilniaus inžinieriniame statybos institute. Nuo 1975 dirbo LTSR komunalinio ūkio ministerijoje, 1995–2001 AB viešbučio „Lietuva“ gen. direktorius, 2002–2004 viešbučio „Crowne Plaza“ gen. direktoriaus pavaduotojas, 2004–2008 UAB Vilniaus „Žalgirio“ plaukimo baseino statybų direktorius, nuo 2008 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento direktoriaus pavaduotojas. 1968–1980 LTSR fechtavimo rinktinės narys. TSRS sporto meistras (1970). Lietuvos fechtavimo federacijos garbės prezidentas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys, Vilniaus „Rotary“ klubo narys.

160 metų, kai Panevėžyje 1867 11 25 gimė teisininkas, visuomenės veikėjas Jonas Mykolas Antanas Moigis. 1886 įstojo į Maskvos universitetą, teisės studijas baigė 1892 Jaroslavlyje. 1916 paskirtas Smolensko apygardos teismo nariu. Smolenske buvo įsteigęs lietuvių ir lenkų biblioteką, tarp išeivių platino uždraustą lietuvišką spaudą. 1921 grįžo į Lietuvą. Nuo 1921 Panevėžio apskrities savivaldybės teisinis konsultantas. 1922–1933 Panevėžio notaras. Aktyvus šaulių, Vilniui vaduoti sąjungos, kalinių globos, labdaros, Gimtajam kraštui tirti draugijų narys, ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys. Mirė 1933 07 08 Karaliaučiuje, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas Moigių šeimos archyvas.

105 metai, kai Panevėžyje 1922 11 26 gimė aktorius Gediminas Karka. 1941 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą. Nuo 1941 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1941–1991 Panevėžio dramos teatro aktorius. Sukūrė 120 vaidmenų teatre, 30 – kine, Panevėžio dramos teatre režisavo spektaklių. 1990–1991 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. LTSR nusipelnęs artistas (1972). LTSR liaudies artistas (1988). Mirė 1991 05 07 Panevėžyje.

65 metai, kai Stanioniuose (Panevėžio r.) 1962 11 27 gimė žemėtvarkos inžinierė, pedagogė, technologijos m. dr. Virginija Gurskienė. 1970–1978 mokėsi Paįstrio aštuonmetėje, 1978–1981 Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokyklose. 1981–1986 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dab.  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), nuo 1986 joje dirbo lektore, 2002–2007 Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Žemėtvarkos katedros vedėja. 2012–2018 Žemėtvarkos ir geomatikos instituto direktorė. Paskelbė per 90 straipsnių periodiniuose moksliniuose bei mokslo populiarinimo leidiniuose, yra daugiau kaip 10 vadovėlių ir mokomųjų knygų bendraautorė. Mokslo leidinių „Vandens ūkio inžinerija“, „Nordic Surveying“, „Žemėtvarka 1924–2004“ redakcijų kolegijų narė. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos narė. Europos žemės naudojimo ir plėtros akademijos narė, Lietuvos esperantininkų sąjungos (LEA), Pasaulio esperantininkų sąjungos (UEA) bei Pasaulio mokslininkų esperantininkų sąjungos (ISAE) narė.

60 metų, kai Panevėžyje 1967 11 29 gimė futbolo treneris Valdas Urbonas. 1974–1981 mokėsi Panevėžio 9-ojoje vidurinėje mokykloje, 1981–1985 Panevėžio sporto mokykloje-internate. 1992 baigė Vilniaus universiteto Prekybos fakultetą. Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės narys (1991–1994). 2000 žaidė Panevėžio „Ekrano“ futbolo komandoje. Treniravo Vilniaus, Kauno, Trakų futbolo komandas. 2008–2013 Panevėžio „Ekrano“ futbolo komandos vyr. treneris. 2019–2021 Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneris. Geriausias Lietuvos futbolo A lygos treneris (2008, 2011, 2012, 2015). Jo treniruojamas Panevėžio „Ekranas“ tapo Lietuvos futbolo čempionu (2008, 2009, 2010, 2011, 2012).