Rugsėjo 12–13 d. duris atvers 15-a Panevėžio pastatų. „Pastatai kalba“ – tai organizacijos „Architektūros fondas“ ir strateginio partnerio „Lietuvos kultūros taryba“ organizuojami atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – skirtinga architektūrine išraiška pasižyminčio Panevėžio – gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas savanorių-gidų ar pačių pastatų autorių-architektų vedamas ekskursijas po […]
Žyma: Panevėžys
Joninių šventė tarpukario Panevėžyje
Nuvilnijo vasarvidžio nakties burtų lydima Joninių šventė. Ar pasveikinai Jonus, Janinas, Rasas? Ar deginai Joninių laužus? Ar spėjai ateitį iš žolynų? Ar ieškojai paparčio žiedo? Tarpukario Lietuvoje birželio 24-oji nebuvo įteisinta kaip nedarbo diena, tačiau Joninės buvo minimos ir švenčiamos tiek pavieniui, tiek masiniuose renginiuose. Štai kaip 1934 m. Jonines šventė panevėžiečiai: „Joninių išvakarėse verslovininkai […]
Virtuali paroda „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“
Naujausia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo parengta virtuali paroda skirta mįslingai sovietmečio istorijai prisiminti. Žymaus kraštiečio Bernardo Bučo specialiai Panevėžiui sukurta skulptūra „Nevėžis“ numatytoje vietoje taip ir neiškilo, nes Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 metais, nenurodęs jokių priežasčių, šios skulptūros staiga atsisakė. Po dvejų metų vietoje, kurioje turėjo stovėti „Nevėžis“, iškilo kito skulptoriaus kūrinys […]
Papildytos virtualios galerijos „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“ ir „Atminimo ženklai Panevėžyje“
Virtualios galerijos „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“ ir „Atminimo ženklai Panevėžyje“ papildytos 12-a objektų. Skulptūrų galerijoje rasite dvasininkų Broniaus Antanaičio (1925–2018) ir Juozo Preikšo (1926–2018), pedagogo Benedikto Puodžiukaičio (1915–1995), dailininko Kazio Naruševičiaus (1920–2004), sportininko Vilhelmo Variakojo (1912–1988) antkapinius paminklus, taip pat – Skaistakalnio parke stovintį paminklinį akmenį rašytojui Juozui Čerkesui-Besparniui (1884–1949) atminti. Surinkome informaciją apie Pirmojo […]
Šalies keliams suteiktas „Baltijos kelio“ vardas
Ministrų kabinetas pritarė siūlymui valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A2 Vilnius–Panevėžys ir keliui A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga suteikti „Baltijos kelio“ pavadinimą. Taip bus įamžinta 1989 m. vykusi didžiausia ir svarbiausia akcija „Baltijos kelias“, išreiškianti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, ir gyva žmonių grandine sujungusi Lietuvą, Latviją ir Estiją. „Baltijos kelio“ vardas suteiktas kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 […]
„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą
1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi […]
Panevėžio XII šaulių rinktinės pastatas tarpukario metais
1922 m. Lietuvos šaulių būrių atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė organizacija, mielai leisdavo savo namuose rengti pobūvius, paskaitas, koncertus bei kitus kultūrinius renginius ir kitoms lietuvių organizacijoms, atskiriems asmenims. 1928 […]
Atminimo ženklai Panevėžyje
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai įgyvendinant projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros atodangos: atsiminimai jungia kartas ir bendruomenes“ Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius parengė virtualią galeriją „Atminimo ženklai Panevėžyje“. Panevėžyje priskaičiuojama daugiau nei 90 atminimo ženklų. Net keturios lentos sukurtos skulptoriaus Juozo Zikaro atminimui. Ne mažiau pagerbti Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Kazimieras Paltarokas, jiems atminti […]
Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko
Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos karaliai savo rūmuose turėjo jau 16 a. Rūmų […]
Kūno kultūros kursai Panevėžyje 1929 m.
Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir sportas sunkokai skynėsi kelią ir tarpukario Lietuvoje. Iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Vėliau prioritetai keitėsi. Populiari darėsi lengvoji […]
Vakariniai darbininkų kursai Panevėžyje tarpukario metais
XX a. 4 dešimtmetyje Panevėžyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste įkurtas Darbo rūmų darbininkų kultūros klubas. Jis vystė plačią veiklą. Veikė Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Choro narių skaičius greitai išaugo iki 60 asmenų. Buvo įkurtas ir styginis orkestras. Po darbo darbininkai galėjo skaityti laikraščius ar žaisti stalo tenisą, taip pat buvo […]
Lietuvos katalikų bažnyčios metrikinių dokumentų skaitmeninimo projekto pristatymas Panevėžyje
2019 m. gruodžio 4 d. (trečiadienį) 14 val. Panevėžyje, Valstybės archyvo salėje (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, M. Valančiaus g. 3, Panevėžys) vyks Lietuvos katalikų bažnyčios metrikinių dokumentų skaitmeninimo rezultatų Panevėžio vyskupijoje viešas pristatymas. Tai antroji vyskupija, kurios bažnyčių metrikų knygos buvo suskaitmenintos įgyvendinant projektą „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“. Renginyje dalyvaus Panevėžio […]
Draudžiamoji spauda pasaulyje ir mūsų krašte
Praėjusiais šimtmečiais, plintant spausdintam tekstui pasaulyje, kai kuriose šalyse ėmė rastis valdžiai priešiškų asmenų ar judėjimų leidžiama bei platinama draudžiama (nelegali) spauda. Be tam tikros šalies valdžios leidimo atspausdintas leidinys literatūroje gali būti vadinamas įvairiai: nelegalus leidinys, pogrindinis leidinys, rezistencinė spauda, savilaida, namudinė ar laisvoji spauda ir kt. Vakaruose pogrindinė spauda dar vadinama alternatyviąja spauda. […]
Žymių kraštiečių kapavietės – virtualioje erdvėje
Nuo šiol Panevėžio kapinėse – Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių, Pašilių ir Senosiose – palaidotų žymių kraštiečių kapavietes bus galima rasti internete. Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendino ilgai lauktą kapinių skaitmeninimo projektą. Suskaitmenintos visos Panevėžio miesto savivaldybei priklausančios kapinės. Virtualioje erdvėje nesunkiai rasite reikalingą kapą, tereikia naršyklėje įvesti www.cemety.lt. Šios svetainės paieškoje įveskite velionio vardą ir pavarde, […]
2020 metų minėtinų datų kalendorius Panevėžiui
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka rengia Panevėžio jubiliejinių datų kalendorių, kuris skelbiamas bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“. Jau žinomos 2020 m. Panevėžio kraštui svarbiausių istorinių įvykių ir nusipelniusių asmenybių jubiliejinės sukaktys. Didžiausias dėmesys jubiliejinių datų kalendoriuje skiriamas asmenybėms. Kalendoriuje – beveik 300 mūsų kraštui nusipelniusių asmenų. Anotacijose pateikiami trumpi jų biografiniai duomenys […]
Motinos dieną Lietuvoje imta švęsti tarpukariu
Daugelis pasaulio tautų, taip pat ir Lietuva, XX a. 1-me ketvirtyje motinai pagerbti paskyrė šventę – Motinos dieną. Skirtingose šalyse ji švenčiama skirtingu metų laiku: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Japonijoje ir kitur – gegužės mėn. antrąjį sekmadienį; Norvegijoje – vasario mėn.; Ispanijoje – gruodžio mėn. 8 d. ir t. t. Motinos diena Lietuvoje imta […]
Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleivių leidinys „Tautos keliais“
1926–1928 m. Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 m. lapkričio 2 dieną. Leidinį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas ir J. Glučka. Ypač išgarsėjo Jonas Balys. 1928 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir tapo garsiausiu Lietuvos etnologu, folkloristu, tautosakos […]
Panevėžys: modernėjantis miestas 1920–1940 metais
Panevėžio rajono viešoji biblioteka miesto gimtadieniui skiria šiuo metu bibliotekos erdvėse eksponuojamą Kraštotyros muziejaus parengtą parodą. Paroda atskleidžia Panevėžio miesto urbanistikos pokyčius per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus. Tuo laikotarpiu Panevėžys buvo augantis, ketvirtas pagal gyventojų skaičių, daugiatautis Lietuvos miestas. Išsiskiria 1933-ieji. Tais metais Panevėžys statybos srityje pralenkė visą Lietuvą. Respublikos gatvėje pastatytas žydų Liaudies bankas, […]
Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją: jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies […]
Tarptautinė virtuali paroda „Už mūsų laisvę“
Nuo rugpjūčio 23 d. jau galima pažiūrėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejų pasakojimą-virtualią parodą, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Nuo pasaulį sužavėjusios taikios trijų okupuotų valstybių žmonių solidarumo akcijos prabėgo 30 metų. Rankomis susikibę įvairių tautybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai ir juos palaikantys svečiai iš kitų šalių pademonstravo okupantui ir visam pasauliui, kad šių […]
Švietimas Panevėžyje 1944–1950 m.
1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų. 1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti […]
Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais
Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]
Ką slepia senas ąžuolynas?
Dvarai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje. Stambų dvarą XVI–XIX a. pirmoje pusėje sudarė didelis žemės plotas su dirbamos žemės sklypais, ganyklomis, pievomis, miškais, atvirais vandens telkiniais ir kitomis naudmenomis. Jame buvo žemvaldžio centro sodyba, keli palivarkai (pavaldūs centrinei sodybai), dvaro pramonės įmonės ir tam žemvaldžiui priklausančių valstiečių kaimai, kartais miesteliai, keliai. 1861 m. panaikinus baudžiavą, […]
Naujas bibliotekos leidinys – svarus indėlis į miesto istoriją
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka išleido antologinį leidinį „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis. Atsiminimų rinkinys“, sudarytą Raimundo Klimavičiaus. Čia pateikti memuarai turėtų sudominti ne tik istorikus, bet visus, kuriems svarbi miesto praeitis, čia gyvenusios asmenybės, jų nuveikti darbai mokslo, kultūros ir kitose srityse. „Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir siekiant visuomenę supažindinti su […]