Pasitinkant Lietuvos atkūrimo šimtmetį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“. Lietuvos nepriklausomybės kovos – atsikuriančios Lietuvos valstybės kovos 1918–1920 m. su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę. Laisvę apgynė Lietuvos savanoriai. Panevėžio krašto savanoriai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje. 1919 m. gegužės mėn. įgyvendinta Panevėžio ir kitos […]
Žyma: Panevėžys
M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė
M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė. Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. […]
Papildyta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“
2017 m. įgyvendinant projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos“ Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje parengta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“, kurioje pristatoma virš šimto Panevėžio viešąsias erdves puošiančių skulptūrų – dekoratyvinių, monumentų ir paminklų įvairiems istoriniams įvykiams pažymėti, žymiems asmenims atminti. Panevėžio kapinėse palaidota daug žymių žmonių […]
„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos
1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]
Panevėžio šauliai lenkų fronte 1920 m.
1920 metai buvo sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos šaulių fronto štabas, jo viršininku paskirtas Matas Šalčius. Aktyviai į kovą su lenkais įsijungė ir Panevėžio šauliai. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į […]
Panevėžio–Ramygalos plentas
Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų poreikų, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 m. nutiestas 4 km ilgio plentas Panevėžys–Pajuostis. Iki nepriklausomybės apskrityje plento buvo nutiestas tik nedidelis kelio ruožas Panevėžys–Pumpėnai. 4 deš. vieškeliai buvo tik grindžiami. […]
Panevėžio valsčiaus pastatas
Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato. 1933 m. gegužės 12 d. gautas leidimas statybai. Statybos darbai užbaigti per gana trumpą laiką. Statyba kainavo tik apie 60 000 litų, nes akmenis ir žvyrą ūkininkai suvežė nemokamai. Projektą paruošė statybos inžinierius Kazys Germanas. Pastatas pašventintas 1933 m. lapkričio 28 […]
Panevėžio cukraus fabriko pastatai
Cukriniai runkeliai Lietuvos dvaruose ir stambesniuose ūkiuose buvo auginami jau XIX amžiuje. Iš jų naminiu būdu buvo verdamas cukrus. 1910–1913 m. Baisiogalos tyrimo stotyje buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai. Procesas pagreitėjo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. 1919 m. Žemės ūkio ministerija 117 ūkininkų skyrė cukrinių runkelių sėklų. Cukrinių runkelių augintojams nemokamai buvo dalijamos ir trąšos. Lietuva […]
Kino teatrai Panevėžyje 1918–1940 m.
Kino teatrų istorija Panevėžyje – gana paini. Ypač daug pasikeitimų buvo Lietuvos Respublikos laikais. 1910 m. pirmąjį kino teatrą pavadinimu „Modern“ Panevėžyje įsteigė A. Sondagas. Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje veikė kino teatras „Spindulys“. Jis priklausė „Spindulio“ akcinei bendrovei. Yra išlikęs jo 1924 m. planas. Kino teatro adresas tuo metu buvo Vasario 16 g. Nr. […]
Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.
Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti […]
Panevėžio mokytojų seminarijos skautai
1922 m. gruodžio mėnesį (kitur nurodoma 1923 m. sausio 15 d.) Panevėžio mokytojų seminarijoje įsikūrė mišri „Vaidoto“ draugovė. Jos globėju buvo seminarijos direktorius Juozas Balčikonis. Draugovės pirmuoju vadu-draugininku tapo A. Lingė. Jis buvo ir steigiamojo susirinkimo iniciatorius. Draugovei išaugus, 1923 m. rugsėjo 4 d. mergaitės atsiskyrė ir įkūrė atskirą „Rūtos“ draugovę. Draugininke išrinkta H. Petkevičiutė. […]
Iš redaktoriaus išbraukytų Onos Sapiegienės prisiminimų
Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų rankraščio, jie laikraštyje buvo paskelbti smarkiai išbraukyti ir pataisyti. Sunku pasakyti dėl ko, bet 1977 m. į „Panevėžio tiesoje“ atspausdintus […]
Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?
Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Šių mokyklų bazėje susikūrusi aukštoji neuniversitetinė mokykla savo priešistorę sieja su 1727 m. Panevėžyje įkurta pijorų kolegija. Tokios priešistorės argumentai: […]
Panevėžio bankai 1918–1940 m.
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. II p. Apie 1880 m. įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki XX a. pr. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Steigėjai – dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]
Vilniaus skautai Panevėžyje 1928 m.
1928 m. Panevėžio skautai sulaukė brangių svečių. Juos aplankė Vilniaus skautai. Vilniuje skautai veikė nuo 1918 m. Juos įkūrė Petras Jurgėla. Tai buvo pirmieji skautai Lietuvoje. Skautai Vilniaus mieste buvo lietuvybės propaguotojai. Jie mielai buvo sutinkami visoje nepriklausomoje Lietuvoje. Kurį laiką Vilniaus skautų veikla buvo nutrūkusi. 1926 m. Vilniuje skautų draugovę atkūrė Pranas Žižmaras. Draugovė […]
Statybos batalionų formavimas Panevėžyje 1943 m.
Nacistinė Vokietija, susidūrusi su sunkumais karo frontuose, ėmė ieškoti rezervų okupuotuose kraštuose. 1943 m. SS legioną bandyta suorganizuoti ir Lietuvoje, tačiau tai baigėsi nesėkme. 1943 m. kovo mėn. nacių valdžia Lietuvos teritorijoje pradėjo organizuoti inžinerijos statybos batalionus. Už jų organizavimą buvo atsakingas vokiečių generolas majoras Emilis Justas – vokiečių karinis komendantas Lietuvoje. Jie turėjo priklausyti […]
Pirmasis Panevėžio vyskupijos eucharistinis kongresas
Pirmas pasaulinis maldininkų suvažiavimas vyko 1874 m. Prancūzijoje Avinjono mieste. Jį organizavo Marija Morta Tamisier ir finansinis rėmėjas – šilko pramonininkas Filibertas Vro. Panevėžyje pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas suorganizuotas 1933 metais. Buvo sudarytas organizacinis komitetas. Jo pirmininku paskirtas kanauninkas Vladas Butvila, pirmu vicepirmininku – daktaras A. Milčius, antru vicepirmininku – kunigas P. Šidlauskas, sekretoriumi – […]
Žaliųjų sužlugdyta stadiono rekonstrukcija
Dabartinis Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas įrengtas 1965 metais. Žvelgdami į jo varganą būklę, prisiminkime 1989 m. Žaliųjų judėjimo sužlugdytą stadiono rekonstrukciją. Dėl leidimo rekonstruoti stadioną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Ministrų Tarybą kreipėsi dar 1975 m. Pateiktame rašte buvo nurodyta, kad stadionas susidėvėjęs, jame nėra pagalbinių patalpų. Futbolo aikštė ir lengvosios atletikos sektoriai neatitinka reikalavimų rengti […]
1941 m. birželio sukilimas Panevėžio krašte
1941 m. birželio sukilimo pradžia sutapo su nacistinės Vokietijos-SSRS karo pradžia. Sukilimo centras buvo Kauno mieste. Birželio 22 d. vakare užimtas radiofonas, organizuota jo apsauga ir imta ruoštis transliacijoms. Birželio 23 d. rytą Lietuvių aktyvistų fronto įgaliotinis Leonas Prapuolenis perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė sudarytos vyriausybės sąrašą. Pasipriešinimas įgavo platų mastą. Ypač išsiskyrė […]
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų draugijos Panevėžio skyrius
1925 m. kovo 15 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. Jos tikslas – globoti sergančius karius, invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. Draugijos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. 1935 m. draugija pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu. Draugija skyrius steigė tuose mietuose, kuriuose buvo dislokuoti kariniai daliniai. Panevėžio skyrius įkurtas 1926 m. birželio 12 […]
Ką Panevėžyje minėsime 2018-aisiais?
Artėja 2018-ieji – ypatingi metai, kai švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kviečiame Panevėžio kultūros ir švietimo įstaigas bei visus susidomėjusius susipažinti su Panevėžyje kitais metais minėtinomis datomis. Mūsų portale jau publikuojamas 2018 m. Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius. Didžiausias dėmesys kalendoriuje skiriamas asmenybėms, bet rasite ir didesnių Panevėžio įmonių, organizacijų, mokyklų, Panevėžyje leistų ar leidžiamų periodinių […]
Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.
Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu […]
Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932–1939 m.
Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Įdėta nemažai pastangų sprendžiant šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas, visoje Lietuvoje kūrėsi skyriai. 1932 m. birželio 7 d. Komiteto patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo pradinių mokyklų inspektorius Aleksandras Plungė, vicepirmininku – pradinės mokyklos vedėjas […]
Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje
Carinės okupacijos metais Panevėžyje paminklai nebuvo statomi viešose vietose. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė bendruomenė – žydai, nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę įtaką miesto gyvenime turėjo katalikų bažnyčia. Panevėžyje ir jo apylinkėse veikė daug katalikiškų organizacijų. Kaimiškose vietovėse vyravo Pavasarininkų organizacija. Mieste jų įtaka buvo […]