Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Iš Naftalio Feigenzono ir „Vilnies“ spaustuvių istorijos

Šiemet minime dviejų Panevėžyje veikusių spaustuvių įkūrimo sukaktis. Prieš 145 metus savo veiklą pradėjo Naftalio Feigenzono spaustuvė, o prieš 90 metų – spaustuvė „Vilnis“. Spaustuvių steigimą XIX a. pabaigoje Panevėžyje skatino augantys pramonės ir prekybos poreikiai, kultūrinio gyvenimo aktyvėjimas. XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir tarpukariu Panevėžyje veikė kelios spaustuvės. Pirmąją spaustuvę 1880 m. įkūrė Naftalis […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai – apie spaudos lietuvių kalba persekiojimą

Lietuviškos spaudos draudimas susijęs su Rusijos imperijos tautine politika, siekusia surusinti imperijos vakarų pakraščiuose gyvenančias tautas. Viena iš rusifikacijos priemonių buvo Rusijos vidaus reikalų ministro Piotr Valujev 1865 m. rugsėjo 23 (spalio 5) d. aplinkraštis Nr. 141, kuris įpareigojo Šiaurės Vakarų krašto gubernatorius uždrausti spausdinti, įvežti ir platinti visus leidinius „lotyniškomis-lenkiškomis“ raidėmis. Šis raštas nebuvo […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Knygos, menančios buvusius savininkus: trys medikai, dvi dedikacijos

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomoje prancūzų gydytojo Polio Diupiui de Frenelio (Paul Dupuy de Frenelle) knygoje „Pour diminuer le risque opératoire“ (Paris, 1935) – dviejų medikų dedikacijos medikams. Tai viena iš knygų, priklausiusių gydytojai chirurgei Onai Barisaitei (inžinieriaus, visuomenės veikėjo Juozo Bariso ir mokytojos Sofijos Stalionytės-Barisienės dukra) ir kurią bibliotekai […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Kovo 24-oji – Tarptautinė tuberkuliozės arba Baltosios ramunės diena

Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimu minima Tarptautinė tuberkuliozės diena, kuri dėl šią ligą simbolizuojančios ramunės dar vadinama Baltosios ramunės diena. Balta ramunė ir ant 1935 m. išleistos knygelės „10 kovos metų“ viršelio. Šioje knygelėje apžvelgiama prieš 100 metų (1925 m.) įkurtos Draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyriaus veikla. Jo įkūrimo iniciatorė – Panevėžio […]

Buvusiam Panevėžio bibliotekos vadovui, andrioniškiečiui Antanui Biliūnui – 120

Sausio 15 d. minime buvusio Panevėžio viešosios valstybinės bibliotekos vadovo Antano Biliūno 120-metį. Pedagogas, rašytojas ir bibliografas, rašytojo Jono Biliūno brolio Juozapo sūnus A. Biliūnas gimė ir užaugo Andrioniškyje (Anykščių r.). Baigęs Andrioniškio pradžios mokyklą, mokėsi Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete, Filologijos skyriuje. 1926–1941 m. jis dirbo pedagoginį darbą […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Teisininkui, literatui Antanui Naujokui – 135

Antanas Naujokas gimė 1889 m. Juškakaimiuose (Šakių r.). Mokydamasis Marijampolės gimnazijoje įsitraukė į lietuvių moksleivių nelegalią veiklą, kartu su kitais leido laikraštėlį „Moksleivių draugas“ (laikraštėlis į kontrolinį sąrašą „Lietuviški periodiniai leidiniai, 1823–1940“ įtrauktas kaip neišlikęs, bet minimas šaltiniuose). Dėl to buvo suimtas ir teistas. Varšuvos teismo rūmai visus kaltinamuosius išteisino. Studijuodamas Petrapilio universitete teisę, dalyvavo […]

Pedagogui Petrui Maldeikiui – 120

Petras Maldeikis gimė 1904 m. spalio 19 d. Bartkūnuose (Krekenavos sen., Panevėžio r.). Mokėsi Ramygalos progimnazijoje, Ukmergės gimnazijoje. 1927 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Humanitarinių mokslų fakultete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų literatūrą, pedagogiką. 1932 m. paskirtas Aklųjų instituto Kaune vadovu. Po pusšeštų darbo metų institute P. Maldeikis pradėjo dirbti Marijampolės […]

Objekto panaudojimo teisės: CC BY

Lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo 120-mečiui – spaudinių ir dokumentų paroda

Nuo spalio 14 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje šalia Abonemento veikia lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo 120-mečiui skirta spaudinių ir dokumentų paroda „Spauda leista!“. Atverčiame vieną puslapį iš Lietuvos istorijos. 1864–1904 metai. Keturi į Lietuvos istoriją įėję lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo dešimtmečiai. Lietuvių spaudos draudimui tauta priešinosi įvairiai, […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Knygos, menančios buvusius savininkus: iš Juozapo Kordzikovskio bibliotekos

Knygos pasakoja ne tik istorijas, kurios jose užrašytos. Neretai jų antraštiniuose lapuose aptinkame proveniencijas (antspaudus, įrašus, dedikacijas, ekslibrisus ir kt.). Tai yra knygų priklausomybės asmenims, institucijoms ženklai. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde gausu tokių knygų. Pristatome knygas iš Pirmųjų Rodų (Panevėžio r., Krekenavos sen.) dvaro savininko Juozapo Kordzikovskio (Józef Michal August […]

Radiotechnikos pradininkui Lietuvoje Alfonsui Jurskiui – 130

Minime kraštiečio, inžinieriaus radiotechniko, radiotechnikos pradininko Lietuvoje, pirmojo Kauno radijo stoties viršininko, Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Alfonso Jurskio 130-ąją gimimo sukaktį. A. Jurskis gimė 1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytės vienkiemyje (Panevėžio r.). Jis buvo aktyvus visuomenininkas, dirbo pedagoginį darbą. 1944 m. kartu su šeima pasitraukęs į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėstė Filadelfijos […]

Antanui Macijauskui – 150: teismo keliu sulaužęs lietuviško rašto draudimą

Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius metus paskelbė knygų leidėjo, inžinieriaus, publicisto, visuomenės veikėjo Antano Macijausko, gimusio 1874 m. kovo 30 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – kovo 18 d.) Pasvaliečiuose (Biržų r.), metais. A. Macijauskas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, kurioje tikybos mokytojais buvo kapelionai Antanas Dambrauskas-Adomas Jakštas ir Juozapas Remeikis, garsėję tautinio atgimimo idėjomis. Jo pasaulėžiūrai […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Vabalninkiečiui kunigui, poetui, pedagogui Vincui Stoniui – 130

Šiemet gruodžio 30 d. sukanka 130 metų, kai Vabalninke gimė poetas, kunigas, pedagogas Kazimieras Žitkevičius-Žitkus (literatūrinis slapyvardis Vincas Stonis). V. Stonis mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, baigė Kauno kunigų seminariją, dėstė tikybą Kauno gimnazijose, kunigavo Kaune, 1953–1959 m. buvo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. V. Stonio poezija melodinga, sentimentali, būdingas tėviškės motyvas, atskleidžiantis poeto vidinį pasaulį. Neretai […]

Skulptoriui Bernardui Bučui – 120

Prieš 120 metų, 1903 m. lapkričio 18 d., Naurašiliuose (Panevėžio r.) gimė būsimasis skulptorius Bernardas Bučas. Talentingą jaunuolį pastebėjo, rėmė ir globojo Panevėžio krašto šviesuolės, visuomenės veikėjos, filantropės – rašytoja, švietėja, pedagogė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir bibliotekininkė, pirmosios Panevėžio viešosios bibliotekos įkūrėja bei vadovė Elžbieta Jodinskaitė. B. Bučas mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, studijavo Romos, Briuselio karališkosiose […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Leidiniai apie Lietuvos karalių Mindaugą

Liepos 6-ąją minime Valstybės dieną – pirmojo Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo karūnavimą. Šia proga pristatome Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomus leidinius apie Lietuvos didįjį kunigaikštį, karalių Mindaugą. Seniausia, išleista dar spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metais, yra Motiejaus Venclovos „Mindaugis, didysis Lietuvos kunigaikštis ir karalius“ (Tilžė, 1899). Knygelės autorius M. […]

Prisimename kovos dėl savosios spaudos atgavimo metus

„Kova su caro valdžia už lietuviškąsias raides tęsėsi 40 metų. Vienybė, pasišventimas ir stamantrumas padarė savo: priešininkas tapo pergalėtas. Caro valdžia pamatė, kad lietuviai nė nežada naudoties maskoliškomis raidėmis, jog jie net pačios valdžios atspausdintųjų knygų maskoliškomis raidėmis nė dovanomis neima, o varu įbruktąsias tuoj naikina ir degina; ji pamatė, kad pačių lietuvių parūpintosios knygos […]

Iš Zeliko Lurjė ir Morducho Koto spaustuvių istorijos

Šiemet minime dviejų Panevėžyje veikusių spaustuvių įkūrimo sukaktis. Prieš 125 metus savo veiklą pradėjo Zeliko Lurjė spaustuvė, o prieš 110 metų – Morducho Koto. Panevėžys buvo vienas iš Lietuvos miestų, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir tarpukariu turėjusių kelias spaustuves. Spaustuvių steigimą Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, skatino pramonės ir prekybos poreikiai. XIX amžiaus pabaiga laikytina […]

Iš knygnešio Juozo Milašiūno atsiminimų

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena. Šią dieną kviečiame paskaityti Panevėžio krašto knygnešio Juozo Milašiūno atsiminimų apie nepaprastą knygnešių kasdienybę. Juozo Milašiūno vardas įrašytas Knygnešių sienelėje Kaune. Jo atminimas įamžintas atminimo lentoje Panevėžyje, ant Smėlynės gatvės 97-ojo namo, kuriame gyveno. J. Milašiūnas gimė 1852 m. Katlėrių kaime (Anykščių r.). Nuo 1885 metų, paskatintas Stanislovo Didžiulio, platino […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Tarptautinei gimtosios kalbos dienai – apie lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje

Vienu iš tautos skiriamųjų bruožų yra jos kalba, kuria perteikiame jausmus, emocijas, pasaulio suvokimą. Žinodami Lietuvos praeitį, labiau vertinsime norą saugoti kalbą nuo išnykimo. Šiemet sukanka 150 metų, kai Panevėžio mokytojų seminarijoje 1873 m. pradėta dėstyti lietuvių kalba. Apie tai istorikas, pedagogas Juozas Mičiulis, dirbęs Panevėžio mokytojų seminarijoje 1925–1930 metais, rašo savo knygelėje „Panevėžio mokytojų […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, mokytojui, vadovėlių autoriui, bibliofilui Kaziui Bizauskui – 130

Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisiminkime prieš 130 metų Paviluostoje (Latvija) 1893 m. vasario 15 d. gimusį jauniausią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, teisininką, vieną iš Lietuvos ūkio banko steigėjų, ateitininką, aktyvų tarpukario Lietuvos krikščionių demokratų veikėją, Švietimo ministrą (1920–1922), Lietuvos atstovą Vatikane ir JAV, nepaprastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą JAV, Latvijoje, Didžiojoje […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Panevėžio pašto tarnautojui Jonui Boleslovui Smelstoriui –140

Gruodžio 27 d. minime 1882 m. Liubave (Kalvarijos savivaldybė) gimusio poeto, dramaturgo, vertėjo, Amerikos lietuvių laikraščių redaktoriaus Jono Boleslovo Smelstoriaus 140-ąsiais gimimo metines. Jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Apie 1900 m. išvyko į JAV, dalyvavo Lietuvos socialistų sąjungos veikloje. 1906–1915 metais redagavo savaitraščius „Keleivis“ (leistas Bostone), „Kova“ (leistas Filadelfijoje), „Pirmyn“ (leistas Minersvilyje ir Baltimorėje). Apie 1920 […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Kitus mokydamas, pats mokėsi. Julijonui Lindei-Dobilui – 150

Šiemet lapkričio 15 d. minime iš Pasvalio krašto, Dovydų kaimo kilusio kunigo, pedagogo, rašytojo Julijono Lindės-Dobilo 150-ąsias gimimo metines. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje (Latvija), vikaravo Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją – Kurmenę, 1919 m. buvo Skaistkalnės […]

Gydytojas – ne vien profesija, o pašaukimas: chirurgui, mokslininkui, humanistui Vladui Kuzmai – 130

Minime talentingo tarpukario chirurgo, įdiegusio naujovių Lietuvos chirurgijoje, Vlado Kuzmos 130-ąsias gimimo metines. Tai Panevėžio krašto sūnus, palikęs pėdsaką ir Panevėžio ligoninės istorijoje. V. Kuzma gimė 1892 m. spalio 15 d. Rėkliuose (Panevėžio r.), ūkininkų Prano Kuzmos ir Magdalenos Balčikonytės-Kuzmienės šeimoje. Pirmuoju jo mokytoju buvo daraktorius Juozas Zagorskis. Vėliau V. Kuzma mokėsi pradinėje mokykloje prie Panevėžio […]

Lietuvos istorijos tyrinėtojui, bibliofilui Konstantinui Jablonskiui – 130

Rugpjūčio 23 d. sukako 130 metų, kai 1892 m. Mintaujoje (dabar – Jelgava) kalbininko Jono Jablonskio ir literatės Konstancijos Sketerytės šeimoje gimė Konstantinas Jablonskis – būsimasis teisininkas, istorikas, profesorius, akademikas. J. Jablonskiui gavus neetatinio lietuvių kalbos mokytojo vietą mokytojų seminarijoje, 1906 m. šeima persikėlė į Panevėžį ir apsigyveno Sodų gatvėje Nr. 2 (namas neišlikęs). K. […]

Kupiškio krašto šviesuolis: Antanui Vireliūnui – 135

Šiemet minime lietuvių pedagogo, geografo, kalbininko, spaudos darbuotojo, kraštotyrininko Antano Vireliūno 135-ąsias gimimo sukaktį. Jis gimė 1887 m. birželio 20 d. Vėžionyse (Kupiškio r.), lankė Kupiškio pradinę mokyklą, vėliau privačiai mokėsi Mintaujoje (dabar – Jelgava). 1910 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, kur jam lietuvių kalbą dėstė Jonas Jablonskis. 1920 m. „Švietimo darbo“ 12-ajame numeryje A. […]