SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (51)
- Ekonomika (5)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (35)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla
Vaclovas Rauba (g. 1878 m. balandžio 29 d.) savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune skambiu pavadinimu įkurta Rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. 1921 m. įsteigtas šios akademijos filialas Panevėžio mieste. Jis sėkmingai veikė. 1926 m. išsiųstas kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl tokios mokyklos atidarymo Panevėžyje. 1926 m. vasario mėnesį leidimas gautas. […]
Pirmoji liejykla Panevėžyje
Ilgai Lietuvoje nebuvo metalo liejimo specialistų, o vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste taip pat atsirado šio amato meistrų. 1885 m. į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas Hokušas. Vėliau jis dažniau buvo vadinamas Antanu. Remiantis kitais šaltiniais, A. Hokušas atvyko XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Jo […]
Panevėžio statybos: kai gyvenamasis daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą
Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai. Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti tušti žemės plotai, jau dunksojo nauji pastatai. Cukraus fabrikas, kurio sugriauti cechai buvo suremontuoti, pastatė trijų aukštų namą su „visais patogumais“. […]
Panevėžio miestas ir kraštas XX a. 3 dešimtmetyje
Panevėžio apskrityje iki 3 dešimtmečio vidurio žemės reforma vyko gana sėkmingai. 330 buvusių dvarų žemė išdalinta 219 dvarų. Tai sudarė maždaug 2/3 dvarų. Į viensėdžius išskirstyti 194 kaimai su 54 tūkst. hektarų. 1927 m. sausio 1 d. duomenimis naujakuriai valdė 2 400 ūkių. Jie gavo žemės nuo 2 iki 20 ha. Buvo apskrityje ir labai […]
Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)
Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]
Kai kurie Panevėžio rajono Naujamiesčio apylinkės veiklos bruožai sovietmečiu
Sovietmečiu Lietuvoje (1940–1941 ir 1944–1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m., seniūnijos buvo sugrąžintos). Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau – liaudies deputatų taryba (LDT). 1968 m. buvo priimtas „Lietuvos TSR apylinkių, gyvenviečių DŽDT įstatymas, kuriame nustatyti […]
Transportas mieste XX a. pirmoje pusėje
Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu. Jų buvo penki. 1896 m. mieste buvo 6 dviračiai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 m. Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą „Republik“, o 1914 m. miestietis Boleslovas Reutas – prancūzišką […]
Alaus darykla „Kalnapilis“
Šimtametę istoriją mena alaus darykla „Kalnapilis“. „Kalnapilis“ – seniausia Panevėžio įmonė. 1900 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės aludariui Albertui Foigtui Bajorų gatvėje įsteigti alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių ūkininkų. Pastatytas trijų aukštų mūrinis namas ir dvi medinės ledainės. Alaus daryklos pavadinimą sudaro du vokiški žodžiai „berg“ – kalnas […]
Pensijos Lietuvoje ir Panevėžyje 1920–1940 metais
Lietuvoje pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams […]
„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą
1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo visuomeninio maitinimo įstaigų poreikis. Atsakingi […]
Panevėžio XII šaulių rinktinės pastatas tarpukario metais
1922 m. Lietuvos šaulių būrių atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė organizacija, mielai leisdavo savo namuose rengti pobūvius, paskaitas, koncertus bei kitus kultūrinius renginius ir kitoms lietuvių organizacijoms, atskiriems asmenims. 1928 […]
Muzikas Feliksas Svirskis
Būsimasis muzikas Feliksas Svirskis gimė 1899 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Vadaktų bažnytkaimyje. Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta, kur gyveno nemažai lenkų. Čia gyvenę lietuviai neblogai mokėjo lenkų kalbą. Feliksas mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. Mokslus joje baigė 1928 metais. Vėliau mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, kurią baigė 1930 metais. Jam suteiktas muzikos mokytojo […]
Partizanų poetas Bronius Krivickas
Aktyvi ginkluota partizaninė kova Panevėžio krašte vyko apie 10 metų. Partizanai taip pat aktyviai platino savo idėjas ir tikslus. Buvo platinami atsišaukimai nukreipti prieš okupacinę valdžią – smerkiami sovietinės valdžios organizuojami rinkimai, pasisakoma prieš prievartinę kolektyvizaciją. Partizanai rašė atsiminimus, kūrė eiles apdainuodami partizaninę kovą. Bene garsiausias partizanų poetas – Bronius Krivickas. Jis buvo kilęs iš […]
Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko
Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos karaliai savo rūmuose turėjo jau 16 a. Rūmų […]
Kūno kultūros kursai Panevėžyje 1929 m.
Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir sportas sunkokai skynėsi kelią ir tarpukario Lietuvoje. Iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Vėliau prioritetai keitėsi. Populiari darėsi lengvoji […]
Vakariniai darbininkų kursai Panevėžyje tarpukario metais
XX a. 4 dešimtmetyje Panevėžyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste įkurtas Darbo rūmų darbininkų kultūros klubas. Jis vystė plačią veiklą. Veikė Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Choro narių skaičius greitai išaugo iki 60 asmenų. Buvo įkurtas ir styginis orkestras. Po darbo darbininkai galėjo skaityti laikraščius ar žaisti stalo tenisą, taip pat buvo […]
Matui Grigoniui – 130
Keletas štrichų Mokytojo iš Senamiesčio vienkiemio portretui Matas Grigonis (1889 m. spalio 3 d. Rokiškio raj. – 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje) – Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, aktyvus XX a. I-os pusės lietuvių kultūros veikėjas. Nuo 1907 m. mokytojavo Panevėžyje, rengė lietuviškus vakarus, ugdė mokinių intelektualumą, kūrybiškumą. 1934 m. apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, […]
Panevėžio fotografas Petras Jutelis
Būsimasis fotografas Petras Jutelis gimė 1904 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus Puorių kaime. Šeima gyveno gana skurdžiai, tėvai tarnavo pas ūkininkus. Šeimoje augo ketvertas vaikų: be Petro, augo dar du broliai ir viena sesuo. Brolis Jonas gyveno Pažagieniuose, kur turėjo pasistatęs namelį. Kitas brolis Pranas gyveno Panevėžio mieste Daukanto gatvėje. Pranas dirbo […]
Draudžiamoji spauda pasaulyje ir mūsų krašte
Praėjusiais šimtmečiais, plintant spausdintam tekstui pasaulyje, kai kuriose šalyse ėmė rastis valdžiai priešiškų asmenų ar judėjimų leidžiama bei platinama draudžiama (nelegali) spauda. Be tam tikros šalies valdžios leidimo atspausdintas leidinys literatūroje gali būti vadinamas įvairiai: nelegalus leidinys, pogrindinis leidinys, rezistencinė spauda, savilaida, namudinė ar laisvoji spauda ir kt. Vakaruose pogrindinė spauda dar vadinama alternatyviąja spauda. […]
Panevėžio švietimo organizatorius Juozas Sideravičius
Juozas Sideravičius – vienas tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. J. Sideravičiaus veikla daugiausia susijusi su Panevėžio apskritimi. Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams. Juozas Sideravičius gimė 1889 m. rugsėjo 4 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai […]
Motinos dieną Lietuvoje imta švęsti tarpukariu
Daugelis pasaulio tautų, taip pat ir Lietuva, XX a. 1-me ketvirtyje motinai pagerbti paskyrė šventę – Motinos dieną. Skirtingose šalyse ji švenčiama skirtingu metų laiku: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Japonijoje ir kitur – gegužės mėn. antrąjį sekmadienį; Norvegijoje – vasario mėn.; Ispanijoje – gruodžio mėn. 8 d. ir t. t. Motinos diena Lietuvoje imta […]
Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleivių leidinys „Tautos keliais“
1926–1928 m. Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 m. lapkričio 2 dieną. Leidinį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas ir J. Glučka. Ypač išgarsėjo Jonas Balys. 1928 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir tapo garsiausiu Lietuvos etnologu, folkloristu, tautosakos […]