Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo […]

Kovos su bolševikais dėl Panevėžio 1919 m.

1919 m. gegužės 19 d. po ilgų carinės priespaudos, kaizerinės Vokietijos, Raudonosios armijos okupacijos metų Panevėžio miestas tapo laisvas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Panevėžio krašto savanorių, ypatingai nusipelniusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, istorija. 1918 m. Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Didysis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir jos […]

Seniausio Panevėžio laikraščio beieškant

Šiandien seniausias Panevėžio laikraštis dar nenustatytas ir nesurastas. Ankstesniais duomenimis pirmieji laikraščiai Panevėžyje išėjo 1914 m. Tai buvo rusų kalba leidžiamas „Naš kraj“ („Mūsų kraštas“) ir „Ponevežskij listok“ („Panevėžio lapelis“). Dėl jų abejonių nėra jokių. „Naš kraj“ 3 pirmieji numeriai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. „Ponevežskij listok“ 17 numerių pavyko rasti […]

„Vilniaus“ medis Panevėžyje

1921 m. Lietuvoje buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo programą Lietuvoje. 1923 m. kovo 23 d. įkurtas Lietuvai pagražinti […]

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d. Remdamiesi Panevėžio apskrities […]

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

Leidimas Panevėžio katedros statybai buvo gautas 1904 m. kovo 22 d. Ji pradėta statyti 1908 m. kaip šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra miesto parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo poreikio tęsti statybą, nes […]

Panevėžio gatvių pavadinimai trimis kalbomis

1918 m. vasario 16 d. paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Tada ir susikūrė Panevėžio miesto valdžia. Išrinkta nauja miesto taryba. Trečdalį miesto tarybos sudarė žydų tautybės deputatai. Rugsėjo 8 […]

„Makabi“ sporto klubas Panevėžyje (1921–1940 m.)

Tarpukariu Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo „Makabi“ sporto klubas. 1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga „Makabi“ įkurta dar 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris. Panevėžyje draugijos skyrius įkurtas 1921 m. Klubo įstatai skelbė, kad jo uždavinys rūpintis […]

Iš Senvagės sutvarkymo projektinių pasiūlymų

Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O ten, kur ji aprašoma, randame vieną ir tą pačią iš Mariaus Glinsko knygelės „Panevėžys. Mažasis vadovas“ (1993) paimtą informaciją: „Ilgus […]

Panevėžio žydų medinė sinagoga

Panevėžio žydų sinagoga stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros gatvę ir Laisvės aikštę. Sinagoga nugriauta Antrojo pasaulinio karo metais. Literatūroje duomenų apie Panevėžio žydų medinę sinagogą pateikiama […]

Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas

Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena. J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje […]

Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais

Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.

Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]

Laikraštis „Panevėžio balsas“

Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]

Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)

Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės  istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]

Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio batalionas

1943 m. Antrojo pasaulinio karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 m. lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 m. vasario 13 d. tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos Rinktinės vadovybės pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas […]

Broniaus Vaivados ir Vandos Vaivadienės šeimos likimas žiauriuose istorijos lūžiuose

Vanda Vaivadienė gimė 1910 m. gruodžio 20 d. Buivėnuose (Rokiškio r.) 1932 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Tais pačiais metais Kaune ištekėjo už lakūno, Lietuvos aviacijos majoro Broniaus Vaivados. Kartu su vyru gyveno Prancūzijoje, ten studijavo prancūzų kalbą. Grįžusi mokytojavo Kauno ir kitose mokyklose. 1945 m. areštavus vyrą, gavo suklastotus dokumentus ir slapstėsi, taip gelbėdama savo […]

Rašytoja Nijolė Jankutė-Užubalienė

Išeivijos rašytoja, poetė, pedagogė gimė 1929 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje, Justino ir Paulinos Jankevičių šeimoje. Abu tėvai kilę iš Kupiškio krašto. Tėvas Justinas Jankevičius (1885–1940) – pedagogas, istorikas, mokytojo ir direktoriaus pareigas ėjo Jaroslavlio (Rusija) lietuvių gimnazijoje, 1919–1923 m. Kupiškio progimnazijos direktorius, 1924–1935 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, 1935–1937 m. Raseinių gimnazijos direktorius. Motina […]

Tautodailininkas Antanas Gabrėnas

Antanas Gabrėnas gimė 1909 m. birželio 26 d. Liepojoje. 1923 m. Gabrėnų šeima persikėlė į Panevėžį. Antanas mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Skulptoriaus Juozo Zikaro skatinamas daug piešė, gimnazijoje rengė parodas, vaidinimams kūrė dekoracijas, dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje. 1936 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Dirbo Kaune, Vilniuje. 1942 m. grįžo į Panevėžį, […]

Pedagogė, kraštotyrininkė Emilija Šukytė-Juzulėnienė

Pilviškių kaime (Anykščių r.) 1909 metais gimė pedagogė, kraštotyrininkė Emilija Šukytė-Juzulėnienė. Ji mokėsi Anykščių progimnazijoje, 1925–1929 m. Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1934–1937 m. Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Savarankišką mokytojos darbą pradėjo 1929 m. rudenį, kai buvo paskirta Gelažių (Panevėžio r.) pradžios mokyklos vedėja. Vėliau dirbo Marijampolės mokytojų seminarijoje, Salamiestyje, Šiauliuose, Panevėžio mokytojų seminarijoje ir kitose Panevėžio […]

Knygnešys ir knygininkas Juozas Masiulis

Juozas Masiulis gimė 1864 metų kovo 7 dieną Prastavoniuose (Radviliškio raj.), ūkininkų šeimoje. Baigė pradžios mokyklą, švietėsi savarankiškai. Iki 1888 metų dirbo tėvų ūkyje, vėliau susirado darbą Panevėžyje, seserų Jokubauskaičių prekybos namuose, buvusioje Šeduvos gatvėje (dabar Vasario 16-osios gatvė). Įgijęs patyrimo, J. Masiulis pradėjo kurti savo verslą. Su dėde Vincu Kuzma vertėsi prekyba. J. Masiulis […]

Kalbininkas Juozas Balčikonis

Kalbininkas, vertėjas, Lietuvos Mokslų akademijos akademikas, buvęs Panevėžio gimnazijos direktorius. Juozas Balčikonis gimė 1885 m. kovo 25 d. Ėriškių kaime, netoli Panevėžio. Nuo pat vaikystės turėjo didelį norą mokytis. Pirmaisiais mokytojais tuo metu buvo slaptos Žvirblių kaimo mokyklos mokytoja V. Kraniauskaitė ir garsus Panevėžio krašto knygnešys A. Ladukas. Nors tėvų materialinė padėtis buvo sunki, J. […]

Teresė Mikeliūnaitė

Teresė Mikeliūnaitė gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje Lietuvos savanorio šeimoje, aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universitete Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. Vilniaus universiteto studijų draugai ir dėstytojai pranašavo jai mokslininkės karjerą, bet Teresė pasirinko vidurinės mokyklos mokytojos vietą Troškūnuose. Nuo 1960 metų – Anykščių Antano Baranausko ir […]