Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau dalyvauti kultūrinėje sferoje. Vienas įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją: jų kultūrinę veiklą apėmė chorų organizavimas, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (51)
- Ekonomika (5)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (35)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Kilmingos giminės pėdsakus užpustęs laikas
Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad jos tėvas Ignas Čėsnas, sovietmečiu buvęs politinis kalinys, yra kilęs iš kilmingos ir garsios bajorų giminės. Šios giminės atstovai patyrė […]
Švietimas Panevėžyje 1944–1950 m.
1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų. 1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti […]
Kai „raudonieji kampeliai“ virto sovietiniais Kultūros klubais
Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940–1941 ir 1944–1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose kampeliuose“, kurie buvo įkurti kolūkiuose, miesto gamyklose ir fabrikuose. Čia būdavo sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinės […]
Ką slepia senas ąžuolynas?
Dvarai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje. Stambų dvarą XVI–XIX a. pirmoje pusėje sudarė didelis žemės plotas su dirbamos žemės sklypais, ganyklomis, pievomis, miškais, atvirais vandens telkiniais ir kitomis naudmenomis. Jame buvo žemvaldžio centro sodyba, keli palivarkai (pavaldūs centrinei sodybai), dvaro pramonės įmonės ir tam žemvaldžiui priklausančių valstiečių kaimai, kartais miesteliai, keliai. 1861 m. panaikinus baudžiavą, […]
Karaimų poetas Šelumielis Lopato
Vienas žymiausių Panevėžio karaimų buvo Šelumielis Lopato. Nors jis gimė Trakuose, aktyviausi gyvenimo metai praėjo Panevėžyje. Jis miestą garsino savo sąžiningu darbu, itin aktyvia visuomenine veikla ir puikiais eilėraščiais. Š. Lopato gimė 1904 m. gegužės 14 d. Jo gimtosios vietos – tai gražus Trakų kraštas. Šelumielio tėvas buvo batsiuvys, pagal carinės Rusijos luomines tradicijas jis […]
Aušrininkai Panevėžyje 1918–1940 m.
Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 […]
Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje
Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo. Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad […]
Berčiūnų kurortas tarpukario metais
1929 m. Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžilės vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas, kuris garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai, jie užėmė 12,64 ha plotą. Parkui paskirta 3,75 ha, o gatvėms – 3,55 ha. Pastarosios nutiestos 1930 m., jos apsodintos medeliais. Tais […]
Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919-ųjų ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – Br. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą statyboms teikė […]
Kai Senvagė keitė miesto veidą
Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana. Tarpukariu miestiečiai čia supylė pylimą, […]
Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6–7 deš.
Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami šio amato meistrai iš užsienio, […]
Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis
Tėvas ir sūnus – Juozas ir Henrikas Čerkesai – išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Vis dėlto, žinomesniu laikytinas Juozas Čerkesas. Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (remiantis kitais duomenimis, jo gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. […]
Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą
Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip […]
Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.
Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]
Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“
1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinio prenumerata atsiėjo 48 auksinus per metus, JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Dėl savo apimties ir […]
Panevėžio Šv. Zitos draugija
Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907-aisiais. Ją įsteigė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Nors tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, joje veikliausiai darbavosi tarnaitės. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia organizacija atsirado Panevėžyje ir buvo pavadinta Panevėžio Šv. Zitos […]
Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.
1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]
Iš pasišventėlio teatrui Juozo Miltinio prašymų
Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto Vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti asmeninio pobūdžio režisieriaus prašymą. Šis […]
Nepriklausomybės kovų dalyvių kapinės Liūdynėje
1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių – aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai atkaklias kovojo prieš Raudonąją armiją. 1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse vyko ir gegužės 21–22 dienomis. Kautynių metu arba patekę į nelaisvę žuvo 8 kariai. […]
Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.
1942-aisiais Antrasis pasaulinis karas Lietuvos teritorijoje jau vyko antrus metus. Lietuvos teritorija okupuota vokiečių kariuomenės buvo metus laiko. Panevėžio miestas taip pat valdytas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. gegužės 2 d., paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457, prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Šis procesas, prasidėjęs dar 1941 metais, […]
Sanitarinis automobilis Panevėžyje
Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 d. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo […]
Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos
Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]
Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.
Siekiant įsteigti departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]