Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920 m. vasario 14 d. Bitė mokiniams skaitė paskaitą „Dėl tautos nepriklausomybės šventės“. Tai buvo pirmasis Vasario 16-osios – Lietuvos nepriklausomybės […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (51)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius
Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]
Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje
Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]
M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė
M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė. Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. […]
„Mus panevėžiečius ištiko nelaimė“
Tokiais laiško žodžiais 1984 m. į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 m. gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Apžvelkime dėl šio namo gelbėjimo rašytus jo protesto laiškus. Vyresni panevėžiečiai gerai prisimena P. Puzino gatvėje stovėjusį Juozo Zikaro namą, kuriame sovietmečiu buvo […]
„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos
1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]
Knygnešys, visuomenininkas, kunigas Jonas Karbauskas
Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte buvo Jonas Karbauskas. Jis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietuviško verslo organizatorių Panevėžio mieste. Būsimasis kunigas Jonas Karbauskas gimė 1866 m. lapkričio 28 d. (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir lapkričio 28 d. pakrikštytas miestelio bažnyčioje. 1878–1883 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, 1884–1889 […]
Panevėžio šauliai lenkų fronte 1920 m.
1920 metai buvo sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos šaulių fronto štabas, jo viršininku paskirtas Matas Šalčius. Aktyviai į kovą su lenkais įsijungė ir Panevėžio šauliai. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į […]
Panevėžio–Ramygalos plentas
Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų poreikų, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 m. nutiestas 4 km ilgio plentas Panevėžys–Pajuostis. Iki nepriklausomybės apskrityje plento buvo nutiestas tik nedidelis kelio ruožas Panevėžys–Pumpėnai. 4 deš. vieškeliai buvo tik grindžiami. […]
Panevėžio valsčiaus pastatas
Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato. 1933 m. gegužės 12 d. gautas leidimas statybai. Statybos darbai užbaigti per gana trumpą laiką. Statyba kainavo tik apie 60 000 litų, nes akmenis ir žvyrą ūkininkai suvežė nemokamai. Projektą paruošė statybos inžinierius Kazys Germanas. Pastatas pašventintas 1933 m. lapkričio 28 […]
Panevėžio cukraus fabriko pastatai
Cukriniai runkeliai Lietuvos dvaruose ir stambesniuose ūkiuose buvo auginami jau XIX amžiuje. Iš jų naminiu būdu buvo verdamas cukrus. 1910–1913 m. Baisiogalos tyrimo stotyje buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai. Procesas pagreitėjo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. 1919 m. Žemės ūkio ministerija 117 ūkininkų skyrė cukrinių runkelių sėklų. Cukrinių runkelių augintojams nemokamai buvo dalijamos ir trąšos. Lietuva […]
Kino teatrai Panevėžyje 1918–1940 m.
Kino teatrų istorija Panevėžyje – gana paini. Ypač daug pasikeitimų buvo Lietuvos Respublikos laikais. 1910 m. pirmąjį kino teatrą pavadinimu „Modern“ Panevėžyje įsteigė A. Sondagas. Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje veikė kino teatras „Spindulys“. Jis priklausė „Spindulio“ akcinei bendrovei. Yra išlikęs jo 1924 m. planas. Kino teatro adresas tuo metu buvo Vasario 16 g. Nr. […]
Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.
Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti […]
Panevėžio mokytojų seminarijos skautai
1922 m. gruodžio mėnesį (kitur nurodoma 1923 m. sausio 15 d.) Panevėžio mokytojų seminarijoje įsikūrė mišri „Vaidoto“ draugovė. Jos globėju buvo seminarijos direktorius Juozas Balčikonis. Draugovės pirmuoju vadu-draugininku tapo A. Lingė. Jis buvo ir steigiamojo susirinkimo iniciatorius. Draugovei išaugus, 1923 m. rugsėjo 4 d. mergaitės atsiskyrė ir įkūrė atskirą „Rūtos“ draugovę. Draugininke išrinkta H. Petkevičiutė. […]
Iš redaktoriaus išbraukytų Onos Sapiegienės prisiminimų
Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų rankraščio, jie laikraštyje buvo paskelbti smarkiai išbraukyti ir pataisyti. Sunku pasakyti dėl ko, bet 1977 m. į „Panevėžio tiesoje“ atspausdintus […]
Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?
Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Šių mokyklų bazėje susikūrusi aukštoji neuniversitetinė mokykla savo priešistorę sieja su 1727 m. Panevėžyje įkurta pijorų kolegija. Tokios priešistorės argumentai: […]
Reikėtų atkurti paminklo užrašus
Turimas omeny Šv. Aloyzo paminklas, šiandien stovintis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1933 m. jį pastatė Senamiesčio pavasarininkai. Kokie užrašai buvo ant paminklo pjedestalo sužinome iš 1934 m. Senamiesčio pavasarininkų […]
Paminklas kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1908 m. J. Tilvytis paskiriamas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos […]
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Panevėžio rajono veikla 1930–1940 m.
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau – LTJ) Panevėžio rajono skyrius pradėjo formuotis 1926 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 m. spalio 8 d. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 m. kovo 9 d. Organizuojant veiklą Panevėžio mokytojų seminarijoje ypač aktyviai reiškėsi mokytojas Povilas Pakarklis. Pirmasis LTJ ratelis suformuotas iš […]
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vėliava
1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Iki nepriklausomybės įtvirtinimo praėjo ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Valstybę gynė kariai savanoriai. Įvertinant jų nuopelnus tarpukariu jie buvo apdovanojami medaliais. Sukurta ir savanorių vėliava. Ją kurti patikėta dailininkui Juozui Kaminskui. J. Kaminskas gimė 1898 m. sausio 21 d. Panevėžyje. Dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1922–1923 m. mokėsi […]
Panevėžio bankai 1918–1940 m.
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. II p. Apie 1880 m. įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki XX a. pr. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Steigėjai – dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]
Vilniaus skautai Panevėžyje 1928 m.
1928 m. Panevėžio skautai sulaukė brangių svečių. Juos aplankė Vilniaus skautai. Vilniuje skautai veikė nuo 1918 m. Juos įkūrė Petras Jurgėla. Tai buvo pirmieji skautai Lietuvoje. Skautai Vilniaus mieste buvo lietuvybės propaguotojai. Jie mielai buvo sutinkami visoje nepriklausomoje Lietuvoje. Kurį laiką Vilniaus skautų veikla buvo nutrūkusi. 1926 m. Vilniuje skautų draugovę atkūrė Pranas Žižmaras. Draugovė […]
Statybos batalionų formavimas Panevėžyje 1943 m.
Nacistinė Vokietija, susidūrusi su sunkumais karo frontuose, ėmė ieškoti rezervų okupuotuose kraštuose. 1943 m. SS legioną bandyta suorganizuoti ir Lietuvoje, tačiau tai baigėsi nesėkme. 1943 m. kovo mėn. nacių valdžia Lietuvos teritorijoje pradėjo organizuoti inžinerijos statybos batalionus. Už jų organizavimą buvo atsakingas vokiečių generolas majoras Emilis Justas – vokiečių karinis komendantas Lietuvoje. Jie turėjo priklausyti […]
Pirmasis Panevėžio vyskupijos eucharistinis kongresas
Pirmas pasaulinis maldininkų suvažiavimas vyko 1874 m. Prancūzijoje Avinjono mieste. Jį organizavo Marija Morta Tamisier ir finansinis rėmėjas – šilko pramonininkas Filibertas Vro. Panevėžyje pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas suorganizuotas 1933 metais. Buvo sudarytas organizacinis komitetas. Jo pirmininku paskirtas kanauninkas Vladas Butvila, pirmu vicepirmininku – daktaras A. Milčius, antru vicepirmininku – kunigas P. Šidlauskas, sekretoriumi – […]