Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (54)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (21)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (35)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (106)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys „Senolių takais“
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. „Senolių takais“ – neperiodinis 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys. Pirmasis jo numeris išėjo 1926 m. gegužės 19 d. – Mindaugo […]
Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis
1918 m. po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 m. jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Šia proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Miestuose ir miesteliuose organizacijų ir vietos gyventojų iniciatyva buvo statomi Lietuvos Nepriklausomybei skirti paminklai. Išleista nemažai istorinių leidinių. Numatyta sukurti Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai pažymėti skirtą medalį. Iš pradžių buvo […]
Lietuvos kariuomenės savanoriai karo invalidai su dr. Jonu Basanavičiumi
Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 000 savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi Raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos priešais. Ypač daug atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nusipelnė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Jis nusifotografavo su garsiais savanoriais, kurie buvo sužeisti Nepriklausomybės […]
Artilerijos pulko kūrimasis ir jo veikla Panevėžyje
1919 m. sausio 6 d. Kaune, Aukštojoje Panemunėje buvo pradėtas formuoti pirmasis artilerijos pulkas. 1919 m. iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos, kurios ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. Pirmos dienos buvo labai sunkios. Iš vienos pusės visaip trukdė vokiečiai, o iš kitos pusės visko labai trūko. Iš pradžių pradėta […]
Savanorių aikštė Panevėžyje
Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Seniau ši miesto vieta buvo vadinama „Slobodka“. Tai miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių, neturtingų žydų gyvenamasis rajonas. Aikštės pavadinimas „Slobodka“ išliko nuo tų laikų, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje. Pavadinimas kilęs iš žodžio „Sloboda“ ir reiškia feodalinės Rusijos XI–XV a. gyvenvietę, miesto kvartalą arba priemiestį. Panevėžio […]
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie tautos nepriklausomybės šventę
Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920 m. vasario 14 d. Bitė mokiniams skaitė paskaitą „Dėl tautos nepriklausomybės šventės“. Tai buvo pirmasis Vasario 16-osios – Lietuvos nepriklausomybės […]
Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos Panevėžio skyrius
Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d. Jame dalyvavo […]
Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje
Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]
M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė
M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė. Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. […]
„Mus panevėžiečius ištiko nelaimė“
Tokiais laiško žodžiais 1984 m. į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 m. gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Apžvelkime dėl šio namo gelbėjimo rašytus jo protesto laiškus. Vyresni panevėžiečiai gerai prisimena P. Puzino gatvėje stovėjusį Juozo Zikaro namą, kuriame sovietmečiu buvo […]
„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos
1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]
Knygnešys, visuomenininkas, kunigas Jonas Karbauskas
Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte buvo Jonas Karbauskas. Jis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietuviško verslo organizatorių Panevėžio mieste. Būsimasis kunigas Jonas Karbauskas gimė 1866 m. lapkričio 28 d. (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir lapkričio 28 d. pakrikštytas miestelio bažnyčioje. 1878–1883 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, 1884–1889 […]
Panevėžio šauliai lenkų fronte 1920 m.
1920 metai buvo sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos šaulių fronto štabas, jo viršininku paskirtas Matas Šalčius. Aktyviai į kovą su lenkais įsijungė ir Panevėžio šauliai. 1920 m. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į […]
Panevėžio–Ramygalos plentas
Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų poreikų, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 m. nutiestas 4 km ilgio plentas Panevėžys–Pajuostis. Iki nepriklausomybės apskrityje plento buvo nutiestas tik nedidelis kelio ruožas Panevėžys–Pumpėnai. 4 deš. vieškeliai buvo tik grindžiami. […]
Panevėžio valsčiaus pastatas
Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato. 1933 m. gegužės 12 d. gautas leidimas statybai. Statybos darbai užbaigti per gana trumpą laiką. Statyba kainavo tik apie 60 000 litų, nes akmenis ir žvyrą ūkininkai suvežė nemokamai. Projektą paruošė statybos inžinierius Kazys Germanas. Pastatas pašventintas 1933 m. lapkričio 28 […]
Panevėžio cukraus fabriko pastatai
Cukriniai runkeliai Lietuvos dvaruose ir stambesniuose ūkiuose buvo auginami jau XIX amžiuje. Iš jų naminiu būdu buvo verdamas cukrus. 1910–1913 m. Baisiogalos tyrimo stotyje buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai. Procesas pagreitėjo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. 1919 m. Žemės ūkio ministerija 117 ūkininkų skyrė cukrinių runkelių sėklų. Cukrinių runkelių augintojams nemokamai buvo dalijamos ir trąšos. Lietuva […]
Kino teatrai Panevėžyje 1918–1940 m.
Kino teatrų istorija Panevėžyje – gana paini. Ypač daug pasikeitimų buvo Lietuvos Respublikos laikais. 1910 m. pirmąjį kino teatrą pavadinimu „Modern“ Panevėžyje įsteigė A. Sondagas. Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje veikė kino teatras „Spindulys“. Jis priklausė „Spindulio“ akcinei bendrovei. Yra išlikęs jo 1924 m. planas. Kino teatro adresas tuo metu buvo Vasario 16 g. Nr. […]
Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.
Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti […]
Panevėžio mokytojų seminarijos skautai
1922 m. gruodžio mėnesį (kitur nurodoma 1923 m. sausio 15 d.) Panevėžio mokytojų seminarijoje įsikūrė mišri „Vaidoto“ draugovė. Jos globėju buvo seminarijos direktorius Juozas Balčikonis. Draugovės pirmuoju vadu-draugininku tapo A. Lingė. Jis buvo ir steigiamojo susirinkimo iniciatorius. Draugovei išaugus, 1923 m. rugsėjo 4 d. mergaitės atsiskyrė ir įkūrė atskirą „Rūtos“ draugovę. Draugininke išrinkta H. Petkevičiutė. […]
Iš redaktoriaus išbraukytų Onos Sapiegienės prisiminimų
Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų rankraščio, jie laikraštyje buvo paskelbti smarkiai išbraukyti ir pataisyti. Sunku pasakyti dėl ko, bet 1977 m. į „Panevėžio tiesoje“ atspausdintus […]
Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?
Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Šių mokyklų bazėje susikūrusi aukštoji neuniversitetinė mokykla savo priešistorę sieja su 1727 m. Panevėžyje įkurta pijorų kolegija. Tokios priešistorės argumentai: […]
Reikėtų atkurti paminklo užrašus
Turimas omeny Šv. Aloyzo paminklas, šiandien stovintis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1933 m. jį pastatė Senamiesčio pavasarininkai. Kokie užrašai buvo ant paminklo pjedestalo sužinome iš 1934 m. Senamiesčio pavasarininkų […]
Paminklas kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1908 m. J. Tilvytis paskiriamas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos […]