Dailės teorijoje monumentalioji dailė apibūdinama kaip stambių formų dažniausiai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai, kuriuose naudojami simboliai, aktyvus meninis vaizdas, dominuoja apibendrinta, lakoniška forma. Tokie dailės kūriniai glaudžiai sąveikauja su statinių architektūra, nes tik dėl jos ir gali atsirasti. Naujausioje Panevėžio kraštotyros muziejaus parengtoje virtualioje parodoje pristatomi monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės sritims priskiriami sienų tapybos, […]
Žyma: Panevėžys
2023 m. Panevėžio jubiliejinės datos: kaip įprasminsime ateinančius metus
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia kultūros, švietimo įstaigas ir visą plačiąją visuomenę pasidomėti, kokias sukaktis minėsime kitais metais Panevėžyje. Bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ jau skelbiamas 2023 m. Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius. Panevėžys – Aukštaitijos sostinė – 2023-iuosius pasitinka su žinia, kad ateinančius metus LR Seimas paskelbė Aukštaitijos metais. 2023 m. […]
Panevėžio Europos paveldo dienos 2022: tvaraus palikimo pėdsakais
Rugsėjo 9–17 dienomis panevėžiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami atrasti visai čia pat esančius, tačiau daug nepapasakotų istorijų sukaupusius, objektus – vyks kasmetinė Europos paveldo dienų savaitė, kurios šių metų tema – „Tvarus paveldas“. Jos metu Panevėžyje vyks įvairios nemokamos ekskursijos žaliosiose miesto erdvėse, teatruose, pirmojoje spaustuvėje ir kitose ne kasdien pasiekiamose vietose, tad dalyviams […]
Knyga supažindins su panevėžiečių klubo veikla ir asmenybėmis
Rugsėjo 8 d. 14 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) I a. erdvėse vyks popietė, skirta Panevėžio miesto gimtadieniui, – Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės ir Broniaus Kačkaus knygos „Dvidešimt metų kartu. Puoselėjant gimtojo Panevėžio atmintį“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autoriai, dainininkas prof. dr. Antanas Kiveris, violončelininkas Valentinas Kaplūnas, bus eksponuojama dailininkės Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės dailės […]
Naujienų portale – apie Panevėžio karaimų bendruomenę
Siūlome susipažinti su Panevėžio karaimų bendruomene. Apie tai pasakoja Kultūros paveldo departamento inicijuotas, www.15min.lt parengtas straipsnis iš rubrikos „Karaimai. Kas jie?“ Dėl karaimų apsigyvenimo Šiaurės Lietuvoje klaustukų yra daug, kadangi rašytinių šaltinių nėra išlikę. „Kai kurie tyrinėtojai karaimų paplitimą Šiaurės Lietuvoje sieja su LDK didikais Radvilomis. Tuo metu aš asmeniškai karaimų atsiradimą Panevėžio rajone, Naujamiestyje, siečiau su […]
Virtuali paroda „Karaimai Lietuvoje“
Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Karaimai Lietuvoje“, kurioje pasakojama karaimų bendruomenės Lietuvoje istorija. Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, ir siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 […]
Kaip 1953 m. Panevėžio miestas ruošėsi žiemai?
Sovietmečiu Panevėžio miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų, užsiimančių sodininkyste bei daržininkyste, valdos buvo sutelktos Ramygalos gatvės gale. 1953 m. spalio mėn. miesto valdžia tikrino, kaip jos pasiruošė žiemai. Lankytasi Panevėžio miesto Gerbūvio kontoros, Vaisių-daržovių kombinato, Valstybinės prekybos, Daržininkystės Nr. 2 (šalia Velžio kelio) ir Panevėžio miesto ligoninės šiltnamiuose. Taip pat patikrintas miestui priklausęs (!) kolūkis […]
Rožyno gyvenamojo kvartalo pradžia
Panevėžio miesto pakraštyje, į šiaurę nuo geležinkelio, naujas gyvenamasis Rožyno kvartalas pradėtas formuoti dar tarpukariu. 1929 m. inžinieriaus M. Stanėvičiaus sudarytame „Panevėžio miesto situacijos plane“ pažymėtos Geležinkelio, Alyvų, Rožių, Rūtų, Pušyno, Žalgirio, Piniavos, Bijūnų, Aguonų ir Jurginų gatvės, o 1944 m. vokiečių darytoje aeronuotraukoje šiaurinėje geležinkelio pusėje jau aiškiai matoma pirmoji naujai pastatytų namų eilė. […]
Ramygalos gatvės „amerikonų“ namo gyventojai
Panevėžio Ramygalos gatvėje 15-uoju numeriu pažymėtas namas sovietmečiu vadintas „amerikonų“ namu. Eksploatuoti jis atiduotas 1956 m. Čia apgyvendintos repatriantų (iš užsienio valstybių sugrįžusiųjų) šeimos. Tuo metu moderniame dideliame (21-o buto) gyvenamajame name su visais patogumais įsikūrė iš Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos į gimtuosius kraštus sugrįžę žmonės. Tuometinei valdžiai, matyt, labai rūpėjo „užsieniečiams“ pademonstruoti sovietinio gyvenimo Lietuvoje […]
Pokario areštinė – trijų miesto gatvių apsuptyje
Panevėžio miesto centre yra ypatingas, turtingas savo praeitimi bei patirtimi trikampio formos žemės lopinėlis. Jį apriboja trys tarpusavyje susikertančios gatvės: Smetonos, Vasario 16-osios bei trumpa, nei 200 žingsnių nesiekianti T. Moigio gatvelė. Įvairiais laiko periodais čia vyko skirtingi, krašto istorijai reikšmingi įvykiai: Cariniais laikais ir tarpukariu (1879–1940 m.) namų kompleksą pasistatė ir gyveno bajorai Moigiai; […]
Panevėžio miesto širdyje įsikūrusios gatvės istorija (1)
Panevėžio Vasario 16-osios gatvė yra labai sena, praeityje ne kartą keitusi savo pavadinimą. Priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ji vadinta Šeduvos, Gegužės 9-osios, Rapolo Čarno ir kt. vardais. Gatvės istorijos pradžia Jau XVI a. Panevėžio turgaus aikštės link driekėsi kelias nuo Šeduvos pusės. Tai – būsimoji šiandieninė Vasario 16-osios gatvė. Ja į turgų dardėjo arkliais kinkyti […]
A. Kisino gatvė Panevėžyje
Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji driekėsi nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės. 1924 m. balandžio 3 d. „Panevėžio balse“ rašyta apie brolių Kisinų įkurtą gėrimų sandėlį, […]
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale – paroda „Iš Panevėžio švietimo istorijos“
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, minėdamas Tarptautinę archyvų diena, parengė parodą „Iš Panevėžio švietimo istorijos“. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio švietimo raidą sovietmečiu. Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Panevėžio, 1944 m. liepos 21 d. į miestą įžengė tarybinė kariuomenė. Prasidėjo sovietinė reokupacija. Tuo metu mokyklų patalpos buvo paverstos karo ligoninėmis. Švietimo darbuotojams teko didelė atsakomybė […]
Elektros gatvė
Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos gatve. Elektros gatve pavadinta 1919 m. lapkričio 22 d. 1923 m. rašytojas Matas Grigonis Elektros gatvę siūlė pavadinti Fromo Gužučio […]
Panevėžio kraštotyros muziejuje – unikalus Panevėžio miesto topografinis žemėlapis
Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinius papildė unikalus eksponatas – 1935 m. sudarytas Panevėžio miesto bendrasis kvartalų, kontūrų ir gatvių planas su reljefu, pažymėtu horizontalėmis. Panevėžys buvo pirmasis miestas Lietuvoje parengęs savo miesto topografinį žemėlapį. Šį vertingą ir svarbų miesto istorijai eksponatą, apdairiai ir sumaniai išsaugotą sovietmečiu, muziejui perdavė Panevėžio miesto savivaldybė. Plano braižymui reikalingos nuotraukos ir […]
Birutės gatvė
Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šią gatvę pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių. 1910 m. Panevėžyje pradėti steigti kino teatrai. Pirmąjį leidimą tokiam teatrui įsteigti gavo A. Sondagas, gyvenęs Boguševskio skersgatvio mūriniame name. Jis atidarė […]
Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestrui „Garsas“ – 60
Jau šį penktadienį, balandžio 29 d., pučiamųjų instrumentų muzikos gerbėjai bursis Panevėžio muzikiniame teatre. Čia vyks Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro „Garsas“ jubiliejinis koncertas. Kolektyvas įspūdingą šešiasdešimties metų sukaktį minės kartu su dideliu bičiulių ir sveikintojų būriu iš visos Lietuvos. Su kolektyvu pasirodys orkestro nariai ir kviestiniai solistai Mindaugas Akelis (eufonija), Nerijus Jakštonis (trimitas), Edvardas Kuleševičius (klarnetas), […]
Povilo Puzino gatvė
Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta 1919 m. Puzino gatvėje ilgai stovėjo kalėjimas, pastatytas 1892 m. Jame kalėjo daug garsių asmenybių. „Gadynės“ laikraščio 1906 m. penktame […]
Išrinkti kultūros ir meno premijų laureatai
Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba išrinko tris šiemečius kultūros ir meno premijos laureatus. Jais tapo fotografas Andrius Repšys, ilgametis Panevėžio muzikinio teatro vadovas, orkestro dirigentas Vidmantas Kapučinskas ir Panevėžio kraštotyros muziejaus kūrėjų grupė. Šiemet miesto bendruomenė šiam garbingam apdovanojimui gauti pateikė 8 kandidatus. „Džiaugiuosi, kad kultūros ir meno žmonės nestokoja idėjų, turtinant kultūrinį […]
Panevėžyje prasideda XVI kamerinių spektaklių festivalis
Šiandien, balandžio 4 d., Panevėžyje prasideda XVI kamerinių spektaklių festivalis. Tai ne tik puiki proga susipažinti su Lietuvos ir užsienio kūrėjų kameriniais darbais Panevėžio teatre „Menas“, bet ir būdas padidinti miesto gyventojų ir jo svečių prieigą prie profesionaliojo meno. Panevėžio teatras „Menas“ kasmet organizuoja tarptautinį kamerinių spektaklių festivalį. Tai – vienintelis, 15 metų gyvuojantis teatro festivalis Panevėžyje. Per […]
Kranto gatvė
Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m. Kranto gatvėje išliko seniausias Panevėžyje teismo archyvo pastatas, kurio istorija prasideda 1614 m. 1601 m. Varšuvos seime ir vėliau priimtuose sprendimuose dėl teismo […]
Kodėl Panevėžyje pakeistas kraštietės rašytojos Valerijos Valsiūnienės gatvės pavadinimas?
Tiesi kaip styga Aido (buv. Valerijos Valsiūnienės) gatvė Panevėžyje iš kitų miesto gatvių niekuo itin neišsiskiria. Įsispraudusi tarp Tulpių kvartalo daugiaaukščių iš vienos pusės ir individualių namų iš kitos, savo šiauriniu galu remiasi į netoli Nemuno g. tilto esantį pušynėlį. Sovietmečiu ši gatvė vadinta kraštietės poetės, prozininkės, pedagogės V. Valsiūnienės vardu. 1990 m. atkūrus Lietuvos […]
Miesto gatves apraizgę vandentiekio tinklai
Prieškariu Panevėžyje centralizuoto vandentiekio nebuvo. Tuo susirūpinta pokario metais – miesto pietrytinėje dalyje, tarp Vilniaus kelio ir Dembavos, Kaizerlingo miškelyje, išgręžti pirmieji arteziniai gręžiniai, pastatyta siurblinė, aukščiausioje Panevėžio vietoje, Aldonos gatvėje, šalia Katedros, iškilus 600 m³ talpos vandentiekio bokštui, vanduo mieste imtas tiekti centralizuotai. Šis kompleksas atiduotas naudoti 1960 m.; darbus vykdė Panevėžio 12-oji statybos […]
Ukmergės gatvė
Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinių gatvių. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki Muilo fabriko. Jau 1788 m. minima Dvaro gatvė. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve, 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatve. Kaip rašoma Savivaldybės nutarime, nuo turgaus iki laukų ėjusi Vilkomirskaja gatvė 1919 m. pavadinta Ukmergės gatve. 1961 m. rugpjūčio 3 […]