Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]
Žyma: Panevėžys
Nukastas Panevėžio piliakalnis
Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]
Laikraštis „Panevėžio balsas“
Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]
Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)
Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]
Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio batalionas
1943 m. Antrojo pasaulinio karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 m. lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 m. vasario 13 d. tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos Rinktinės vadovybės pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas […]
Iš Panevėžio pastatų istorijos: Juozo Zikaro namas
Istoriniai duomenys byloja, kad toje vietoje, kur dabar Panevėžyje yra įsikūręs Registrų centras (Puzino g. 7), 1925 m. žymus skulptorius Juozas Zikaras pastatė gyvenamąjį namą su dirbtuve ir jame gyveno iki 1929 m.
2017-ųjų Panevėžio jubiliejinės datos
Ateinančius – 2017 – metus LR Seimas paskelbė Reformacijos, Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių, Tautinio kostiumo, Sporto, Ievos Simonaitytės ir Algirdo Juliaus Greimo metais. Kokie įvykiai ir žmonės kitais metais minėtini Panevėžyje, rasite mūsų parengtame Panevėžio 2017 metų jubiliejinių datų kalendoriuje.
Prisiminkime panevėžietį dailininką Algirdą Grinių
2016 m. lapkričio 7 d. dailininkui Algirdui Griniui būtų sukakę 60 metų. Talentingas menininkas gyveno bohemiškai, sunkiai gebėdamas derinti gyvenimo rutiną su meile Kūrybai. Išėjo per anksti, palikęs daug savitų, spalvingų ir prasmingų darbų privačiose kolekcijose Lietuvoje ir už jos ribų.
Prisiminkime panevėžietes parolimpietes
Rugsėjo 7–18 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje vyksta XV vasaros parolimpinės žaidynės. Lietuvai atstovauja 13 sportininkų: irkluotojas, plaukikas, dziudoistas, 4 lengvaatlečiai ir šešių žaidėjų golbolo komanda. Šia proga prisiminkime Panevėžio parolimpietes lengvaatletes Sigitą Markevičienę ir Dangutę Skėrienę.
Teatro ženklai Panevėžio mieste
Jei svajojate išsiveržti iš įprastos aplinkos ir prasmingai praleisti laisvalaikį, tuomet pakeliaukime Teatro ženklų vietomis Panevėžio mieste. Tose išlikusiose teatro praeitį menančiose ir dabartį įprasminančiose vietose paieškokime, kas miestą išskiria, pasak Valdo Papievio, iš kitų tūkstančių, dešimčių tūkstančių miestų ir padeda jam tapti tuo vienu vieninteliu, bet tavo miestu.
Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių belaukiant
Panevėžys pelnytai didžiuojasi turintis pasauliniam sporto elitui priklausančių sportininkų. Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė, Vitalijus Karpačiauskas, Justinas Kinderis, Diana Žiliūtė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės, Darius Grigalionis, Danas Rapšys – šie ir dar daugiau sportininkų, iš mūsų miesto kilusių ar jį savo gyvenimui pasirinkusių, yra tikros sporto žvaigždės, atstovavusios, ar tebeatstovaujančios Lietuvai įvairiose aukščiausio rango sporto varžybose.
Panevėžio architektų dovana Bibliotekai
Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyrius Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai dovanojo du leidinio „Panevėžio eksperimentinės kūrybinės dirbtuvės“ (Panevėžys, 2016) egzempliorius. Leidinyje pristatytas 2015–2016 m. Skyriaus vykdytas to paties pavadinimo projektas.
Naujas leidinys apie senąjį Panevėžį
Panevėžio kraštotyros muziejus išleido mūsų miesto kultūros istorijai svarbų leidinį – Panevėžio miesto vaizdų albumą „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“ (2015). Albume pristatomas vieno žymiausių Lietuvos kolekcininkų Henriko Grinevičiaus (1924–1998) Panevėžio miesto fotografijų ir atvirukų iki 1940 metų rinkinys. Solidus vaizdų albumas (publikuojami 239 atvirukai ir fotografijos) pateikia plačią miesto panoramą, supažindina […]
Virtuali paroda Panevėžio tarpukario fotografijos istorijai pažinti
Parengta virtuali paroda „Tarpukario Panevėžio fotografai ir fotografijos“, kurioje išvysite skaitmenintus to laikotarpio fotografų užfiksuotus panevėžiečių portretus bei grupines nuotraukas. Nuotraukų autoriai – Jonas Žitkus, A. Gutneras, L. Greiseris, Icikas Fridas, Jankelis Trakmanas, J. Paura, Juozas Šukis, Antanas Patamsis, A. Kerbelis, fotografų ateljė „Foto Centras“ ir „Foto-Studija“. Parodą papildo dr. Zitos Pikelytės videopaskaita.
Panevėžio istorinė periodika – interaktyviame ekrane
Besidomintys miesto istorija bei kultūra nuo šiol galės sklaidyti 4 pavadinimų Panevėžio periodinės spaudos leidinius interaktyviame ekrane. Virtualios bibliotekos skyriuje nuskenuoti laikraščio „Sąjūdžio žodis“ bei žurnalų „Senvagė“ ir „Iš tėviškės versmių. Paįstriečių kūrybos almanachas“ numeriai papildė Krašto kultūros dokumentavimo skaitykloje įrengtą interaktyvų ekraną, kuriame jau buvo pateikti laikraščio „Panevėžio balsas“ 1945–1946 metų numeriai.
2016-ųjų Panevėžio jubiliejai
LR Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų, Vietos bendruomenių, Saulės mūšio ir tarpukario LR Prezidento Kazio Griniaus metais. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos interneto svetainės (www.pavb.lt) rubrikoje Panevėžio kraštas jau galima rasti ateinančiais metais Panevėžyje minėtinas datas. Į jubiliejinių datų kalendorių įtrauktos asmenų, įstaigų, organizacijų, svarbesnių kultūrinių ir istorinių įvykių, susijusių su Panevėžiu, sukaktys. Kalendorine tvarka […]