1980 m. rudens sezonas teatre prasidėjo be režisieriaus Juozo Miltinio – po 40 darbo metų jis paliko teatrą.

Jokių pasikeitimų išėjus neįvyko, nepasikeitė mano gyvenimo būdas, nes neišnyko mano smalsumas. < …> Noras intelektualėti visada būdavo svarbesnis už viską. Mano tokia prigimtis: knygų telkimas, rijimas, pasibraukimai, prisikrovimas, vykstant į kelionę. Bet nesu knygius: skaitydamas nerenku informacijos, nesiplečiu horizontaliai. Tada iš lopinių susidėčiau. Skaitau ne dėl to, kad galėčiau panaudoti, o kad juntu minties judėjimą, įcentrinę dinamiką, kuri išvaro drumzles. <…> Per knygą pajuntu žmogų, jo mąstymą. Knyga man paklusni. Atimsi iš manęs knygą – užmuši mane: atimsi orą. Nuplėši man šarvus… (Tomas Sakalauskas. Monologai: Miltinio gyvenimas. Vilnius, 1981, p. 225–226).

Išėjus iš teatro, liko nueito kelio filosofiniai apmąstymai, neišsemiamas knygų pasaulis, artimesni ir tolimesni bičiuliai, mokiniai ir buvę žiūrovai. Ir talpus laikas laisvo žmogaus vienatvei.