„Truputis autobiografijos

Mama man vis primindavo, kad gimiau „prie vokiečio“, t.y. 1916 metais rugsėjo 2 dieną Žudžių kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Tėvas mirė nuo inkstų uždegimo, man išgyvenus tik 12 savaičių… Gydytojai buvo ruskio į Rusiją išvaryti. Prieš pat I pasaulinį karą tėvo brolis Kazimieras, siuvėjas, grįžo iš JAV pasisvečiuoti. Kilus karui, vykti atgal nebegalėjo. Liko prie brolio. Mano tėvas mirdamas prašė brolį Kazimierą neskriausti jo vaikų. O likome trys dukterys. Broliukas ir dvi sesutės buvo mirę. Mama sakydavo, kad „su tėvu nabašniku vaikus pasidalinom pusiau“. Dėdė Kazimieras ne tik kad mūsų neskriaudė, bet dar pasiaukojo: liko nevedęs, visas mus išaugino, o mane ir į mokslus išleido. Gi ūkelis… – trys ha. 1934 m. išskirsčius į vienkiemius, išaugo iki 12 ha.

Baigiau Barklainių pradinę mokyklą, Ramygalos 6 klasių progimnaziją, Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1937 m. įstojau į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavau lituanistiką. 1940 m. bolševikams fakultetą uždarius, studijas tęsiau Vilniaus humanitariniame fakultete. Jį baigiau 1942 m. Grįžę 1944 m. bolševikai vokiečių okupacijos metų dokumentų nepripažino, tad teko dar baigti ir Šiaulių pedagoginį institutą.

1942–1944 metais dirbau Biržų gimnazijoje, 1944–1971 metais – Panevėžio 2-ojoje vidurinėje, darbo jaunimo mokyklose, 1952–1971 metais Panevėžio 1-ojoje vidurinėje (dabar J. Balčikonio) mokykloje. Muzikos mokykloje buvau bendrojo lavinimo skyriaus vedėja.

Džiaugiuos ir didžiuojuos, kad mano mokytojais buvo M. Giedraitienė, H. Jasaitytė, kun. A. Sušinskas, prof. P. Dovydaitis, prof. J. Ambrazevičius (Brazaitis), vysk. M. Reinys, prof. J. Eretas, prof. V. Krėvė, kun. A. Lipniūnas, prof. A. Salys, prof. P. Skardžius, V. Mykolaitis-Putinas, M. ir V. Biržiškos bei kiti. Iš viso būrio per mano gyvenimą sutiktų direktorių, inspektorių ar šiaip pedagogų išskiriu S. Rudį, J. Janulionį, K. Vilkaitę, V. Baliūną, J. Armalį, M. Karką.

Bendradarbiavau „Ateities spinduliuose“, „Ateity“, „Panevėžio garse“, „Naujojoje vaidilutėje“, „Studentų dienose“, „Liepsnose“, „Naujose Biržų žiniose“, „Panevėžio tiesoje“, „Sietyne“, „Laisvame žodyje“.

Esu parašiusi: atsiminimai „Tėviškės takais“, „Pirmosios vagos“ (senosios lietuvių literatūros kartojimui), „Negęstantis žiburys“ (apie rašytoją J. Balvočių-Gerutį), „Amžių siluetai“ (publicistiniai-lyriniai apmąstymai Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui). Viskas mašinraščiuose.

Elena Gabulaitė, 1991 m. rugsėjo 13 d.“