Birželio 12 dieną Keramikos paviljone atidaryta paroda „Keramiada. Trys Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dešimtmečiai“. 2019-ieji – jubiliejiniai Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų metai. Lygiai prieš tris dešimtmečius, 1989 metais, jaunų tuometinio Vilniaus dailės instituto (VDI, dabar – Vilniaus dailės akademija) studentų ir absolventų iniciatyva buvo surengtas pirmasis simpoziumas, kuriame dalyvavo 16 įvairių dailės šakų menininkų. Pirmasis […]
Žyma: Panevėžys
Aušrininkai Panevėžyje 1918–1940 m.
Aušrininkų – socialdemokratinės pakraipos organizacijos – užuomazgos siekia dar carinius laikus. Tuo metu jie veikė kartu su ateitininkais, bet vėliau abiejų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė „Aušrinės“ laikraščio išleidimą 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Remiantis kai kuriais atsiminimais, aušrininkams priklausė žinomas karininkas Vincas Jonuška. Panevėžyje organizacija savarankišką veiklą pradėjo 1918 […]
Paroda „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“
Šių metų gegužės mėnesį sukanka 100 metų, kai vykstant kovoms už nepriklausomybę Lietuvos kariuomenė galutinai išstūmė (1919 m. gegužės 23 d.) Raudonąją armiją iš Panevėžio. Panevėžio kraštotyros muziejus kviečia dar kartą prisiminti to meto įvykius ir aplankyti parodą „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“. Kilnojamoji paroda supažindina lankytojus su XX a. Panevėžio krašto savanorių gyvenimo istorijomis. Stenduose […]
Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje
Siekiant gerinti šaulių organizacijos padėtį buvo reikalingi rėmėjai. Šie šauliams skyrė nuosavų lėšų ir taip prisidėjo prie jų rinktinės veikimo. Tokių rėmėjų Panevėžio rinktinė sulaukdavo jau nuo 1923 metų, bet plačiau paramos tinklas imtas organizuoti tik 1929 metais, kai atsirado asmenų, norėjusių šauliams skirti specialų mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės. Jose numatyta, kad […]
Panevėžio muzikinis teatras mini kūrybinės veiklos 25-metį
Prieš 25-erius metus 1993 metų gruodžio mėnesį Panevėžio miesto taryba, įvertinusi kelių kartų panevėžiečių kultūrinį palikimą, priėmė sprendimą įkurti Panevėžio muzikinį teatrą. Muzikinių spektaklių tradicija Panevėžyje gyvuoja nuo XX a. pradžios, kai 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, pradėjo busti visuomenės kultūrinė ir tautinė savimonė. Remiantis muziko Mykolo Karkos atsiminimais, 1913 m. muziką pirmajai operetei […]
Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919-ųjų ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – Br. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą statyboms teikė […]
Kamerinio teatro šventė „Mene“
Panevėžio teatro „Menas“ organizuojami kamerinių spektaklių festivaliai tapo neatskiriama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi ir pelnė išskirtinį teatro mylėtojų susidomėjimą. Balandžio 2–12 d. jau XV festivalyje išvysime 10 spektaklių jaunimui, suaugusiesiems ir mažiesiems. Balandžio 2 d. – Solo teatro premjera „Lietuviškoji Nora“ (rež. B. Mar). Tai dokumentinė mozaika iš M. Mironaitės laiškų, prisiminimų, dienoraščių, interviu, jos kūrybos […]
Kai Senvagė keitė miesto veidą
Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana. Tarpukariu miestiečiai čia supylė pylimą, […]
Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6–7 deš.
Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami šio amato meistrai iš užsienio, […]
Ar pažįsti Panevėžį?
Portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ skelbiamas interaktyvus testas „Ar pažįsti Panevėžį?“, kuris sukurtas siekiant paskatinti panevėžiečius domėtis savo miestu. Juk pasaulis prasideda čia! Interaktyvus testas sudarytas iš 7 klausimų ir 3-ų klausimo atsakymo pasirinkimo variantų. Nesvarbu, ar atsakysite teisingai ar neteisingai, Jums bus pateiktas teisingas atsakymas. Sužinosite įdomių faktų apie Panevėžį. Interaktyvų testą „Ar pažįsti Panevėžį?“ […]
Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą
Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos istorijos datą – 1918 m. vasario 16-ąją – sovietmečiu buvo galima kalbėti tik pašnibždomis, kvietimas ją švęsti būtų skambėjęs kaip […]
Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.
Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]
Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“
1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinio prenumerata atsiėjo 48 auksinus per metus, JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Dėl savo apimties ir […]
Panevėžio Šv. Zitos draugija
Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais, o įregistruota tik 1907-aisiais. Ją įsteigė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Šios organizacijos tikslas – propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Nors tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, joje veikliausiai darbavosi tarnaitės. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje. Keliais metais vėliau tokia organizacija atsirado Panevėžyje ir buvo pavadinta Panevėžio Šv. Zitos […]
Kultūra Panevėžyje 1944–1953 m.
1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]
Panevėžio lenkų gimnazijai – 100
2019 m. vasario 7 d. sukanka 100 metų, kai Panevėžyje veiklą pradėjo Lenkų gimnazija. Iki Pirmojo pasaulinio ir karo metais Panevėžyje tautinės mažumos turėjo tik pradines mokyklas. Vokiečiams traukiantis iš miesto, pirmieji kurti gimnaziją sukruto lenkai. Lenkų kultūros ir švietimo draugija „Oswiat“ apjungė iniciatyvių inteligentų pastangas mokyklai atidaryti. Į miestą atėjus bolševikams, šios draugijos narys, […]
Regioninis finansavimas – ir miesto kultūros projektams
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose sąrašą. Panevėžio apskričiai išdalyta 339 090 Eur. Finansuota ir 10 Panevėžio miesto projektų. 15 970 Eur XXII Panevėžio tarptautiniam keramikos simpoziumui gavo Dailės galerija, 4220 Eur konferencijai „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“ – Kraštotyros muziejus, 5 310 Eur projektui „Mano mokytojas kinas“ – kino centras „Garsas“, 3980 Eur XVIII tarptautiniam vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivaliui […]
Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.
1942-aisiais Antrasis pasaulinis karas Lietuvos teritorijoje jau vyko antrus metus. Lietuvos teritorija okupuota vokiečių kariuomenės buvo metus laiko. Panevėžio miestas taip pat valdytas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. gegužės 2 d., paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457, prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Šis procesas, prasidėjęs dar 1941 metais, […]
Sanitarinis automobilis Panevėžyje
Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 d. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo […]
Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metas
Lietuvos Respublikos Seimas skatindamas mus suvokti prieš 100 metų vykusių Nepriklausomybės kovų svarbą, pagerbdamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Kviečiame apsilankyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“ ir sužinoti, kas 1919 m. sausio–gegužės mėn. vyko Panevėžyje ir jo apylinkėse. Parodoje […]
Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos
Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]
Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.
Siekiant įsteigti departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]
Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų
Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]
Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.
1940 m. vyko nemažai švietimo srities reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, kuriems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriaus vadovo pareigos suteiktos E. Levinskui. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), nepilna suaugusiųjų gimnazija, buvo kuriama progimnazija, kurioje dėstyta […]