Apie saldainių dirbtuves Panevėžyje daugiau žinome iš tarpukario laikotarpio. Respublikos laikotarpiu mieste greta didesnių įmonių veikė ir nemažai nedidelių įvairaus profilio dirbtuvėlių. Saldainių dirbtuves dažniausiai įkurdavo žydai, bet buvo ir priklausančių lietuviams. Kai kurios didesnės dirbtuvės vietinėje spaudoje vadintos net fabrikais ar fabrikėliais. Kaip rašyta tuometinėje spaudoje, pirmąjį saldainių fabriką Panevėžyje 1920 m. įsteigė Antanas […]
Žyma: Panevėžys
Sodų gatvės vienuolynas
Sodų gatvė yra viena senesnių Panevėžyje. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. Pagal 1871 m. planą Sodų gatve pavadinta Stetiškių gatvė. Ilga šios gatvės istorija. Kadaise ji buvo kreiva ir sunkiai pravažiuojama, ja buvo varomos kiaulės, todėl žmonės ją vadino kiaulių gatve. 1928 m. tuometinėje spaudoje rašyta, kad Sodų gatvė tokia siaura, kad du vežimai neprasilenkia. […]
Vasario 16-osios gatvė
Tai viena seniausių Panevėžio gatvių, minima dar 1554–1956 m. žemaičių žemės aprašyme. Tai buvo kelias į Livoniją. Vėliau jis pavadintas Šeduvos gatve. 1788 m. ši gatvė išsamiai aprašyta. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pervadino Ryto gatve. 1921 m. vasario 16 d. Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve. 1945 m. lapkritį ji pervadinta Gegužės 9-osios […]
Apie pokario vaikus
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kokios kūdikių bei vaikų auklėjimo įstaigos veikė Panevėžyje pirmaisiais […]
Iš Algirdo gatvės istorijos
Šiandien Algirdo gatvė Panevėžyje gana ilga. Ji prasideda nuo Ramygalos gatvės miesto centre, ties Infekcinių ligų klinika, ir tęsiasi rytų kryptimi iki pat miesto pakraštyje esančio Velžio kelio. Su Algirdo gatve kertasi net 10 kitų gatvių: J. Žemaitės, Sirupio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, Rambyno, Margių, Vytauto, Staniūnų, Sėlių ir Jotvingių. Tarpukariu Algirdo gatvė buvo gerokai trumpesnė. […]
Kaip rūpintasi panevėžiečių sveikata XX amžiaus viduryje?
1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms: 1) ligoninei su padaliniais – poliklinika, Gimdymo namais, Vaikų ir Moterų konsultacijomis, 2) Tuberkulioziniam dispanseriui, 3) Odos-veneros ligų dispanseriui, 4) Sanitarinei-epidemiologinei […]
Iš kelių ir gatvių statybos bei eksploatavimo istorijos
Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje įsikūrė pirmoji kelių priežiūros organizacija. Pagrindinis jos tikslas buvo sutvarkyti kelius, jungiančius Panevėžį su Ukmerge, Šiauliais, Kėdainiais, o vėliau ir […]
Panevėžio gatvės 1871 metais
XIX a. Lietuva priklausė carinei Rusijai. Panevėžys tuo metu buvo nedidelis daugiatautis miestas. Jį apšvietė žibaliniai žibintai, kurie XX a. pradžioje pakeisti dujiniais. Mieste dažniau galėjai girdėti rusų kalbą nei lenkų ar lietuvių. Tam tikrais istorijos laikotarpiais mieste daugumą gyventojų sudarė žydai, kartais jų skaičius priartėdavo prie 60 procentų. Gana daug buvo ir lenkų, rusų, […]
Panevėžio lenkų gimnazija Kranto gatvėje
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų. Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios pijorų mokyklos atkūrimą. Mokyklos įkūrimu rūpinosi komisija, vadovaujama Bronislovo Krasovskio. Nors gimnazija pradėjo veikti 1919 m. sausį, įkūrimo data laikoma […]
Gatvės Panevėžyje 1919 metais
1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe. Tuo metu Lietuvoje, taip pat Panevėžyje, buvo vokiečių okupacinė valdžia. 1919 m. sausio pradžioje vokiečiai galutinai išsikraustė iš Panevėžio, o jau tą patį sausio mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija. Sukurtas naujas okupacinės valdžios aparatas. 1919 m. gegužės 19 d. Raudonąją armiją išstūmus iš miesto, pradėtas […]
Dokumentų parodoje – kaip augo Panevėžys sovietmečiu
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3) veikia dokumentų paroda „Augantis Panevėžys. 1944–1990 metai“, skirta Aukštaitijos metams paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio miesto augimą tarybiniu laikotarpiu. Dokumentai parodai atrinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo fondų. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. […]
Panevėžio komendantūra
1919 metai Panevėžio miesto istorijoje buvo sudėtingi. Sausio pradžioje miestą paliko vokiečių kariniai daliniai kartu su vokiečių civiline valdžia. Tą patį mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija ir įsigalėjo nauja okupacinė valdžia. Vos pradėjusi kurtis lietuviška valdžia greitai išvaikyta. Jono Variakojo vadovaujami savanoriai turėjo trauktis Kėdainių link. Traukdamiesi jie stiprino savo jėgas. Panevėžys pirmąkart išvaduotas […]
Panevėžio miesto įkūrėjas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Aleksandras
Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjo pagonių šventykla, prie kurios gyveno krivis, o šventąją ugnį kūreno vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1413 metais nugriovė didysis kunigaikštis Vytautas. Krivis pasitraukė į Truskavos miškus, mirė Okainių valsčiuje, dabartiniame Kėdainių rajone. […]
Sandėlių gatvėje siūlyta projektuoti tunelį
Panevėžyje lygiagrečiai su geležinkeliu besidriekianti dabartinė S. Kerbedžio (buv. Sandėlių) gatvė palyginti, nėra labai sena, bet jos istorija įdomi. Šiandien ši gatvė tęsiasi nuo Nemuno–Pušaloto gatvių žiedo iki susikirtimo su Senamiesčio gatve rytinėje miesto dalyje. Tarpukariu gatvė buvo gerokai trumpesnė, be pavadinimo ir naudota geležinkelio transporto poreikiams. Nemaža būsimosios Sandėlių gatvės dalis priklausė siaurojo geležinkelio […]
Nuo akmenų grindinio iki asfalto
Gatves grįsti akmenimis pradėta dar cariniais laikais. Lietuva, 1918 m. atgavusi nepriklausomybę, bene pirmiausia pajuto gerų kelių stoką savo krašte. Nustatyta tvarka, pagal kurią imti tvarkyti valstybiniai bei savivaldybių keliai. 1928-aisiais, praėjus 10 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šalies valdžia išsiuntinėjo savivaldybėms klausimynus su įvairiais klausimais apie krašto ūkį, švietimą, pastatus, kelius ir kt. Gauti […]
Gatvė, vedanti į geležinkelio stotį
Stoties gatvė Panevėžyje carinės Rusijos imperijos laikais buvo vadinama Vokzalnaja. Ji tęsėsi nuo tilto per Nevėžio upę iki medinio geležinkelio stoties pastato. Pirmojo pasaulinio karo metais gatvė vadinta vokiškai Bahnhofstrase (Geležinkelio stoties gatvė). Ji gerokai pailgėjo, prie jos prijungus gatvę, nusidriekusią į pietus nuo Nevėžio upės (dab. Respublikos gatvė). Tarpukariu gatvė pavadinta Stoties gatve. Ji […]
Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos
Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus plūstantiems gyventojams, ėmusiems dirbti fabrikuose ir gamyklose, reikėjo nedidelių butų nuomai. Lietuvoje tokius namus ėmė statyti turtingi užsakovai ir mecenatai. […]
Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?
1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953 m. Panevėžyje veikusių valstybinių parduotuvių ir kioskų sąrašas.¹ Juose pateikiama informacija apie parduotuvei suteiktą numerį, nurodomas parduotuvės ar kiosko adresas […]
Viščiukų perykla Katkų gatvėje
Ši gatvė neminima carinio laikotarpio gatvių sąraše. Jos istorija nėra labai ilga, o pavadinimas visus metus nesikeitė. Katkų gatvės pavadinimas minimas nuo 1923 m. rugpjūčio 4 d. Ji buvo tolokai nuo miesto centro. Respublikos laikais gatvė labiausiai buvo žinoma dėl 27-ame name įsikūrusios viščiukų peryklos. Šią peryklą įsteigė smulkiųjų gyvulių augintojų draugija, kuri daugiausia būrė […]
Šv. Zitos gatvė
Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę. 1928 m. Panevėžio policijos 4-oji nuovada buvo Šv. Zitos g. 21. 1931 m. į Mikšio namus Šv. Zitos gatvėje persikėlė […]
Skaistakalnio parkas
Skaistakalnio parko ir visos teritorijos istorija susijusi su dvarininkais Karpiais, kurių valdymo metais parkas ir visa teritorija vadinosi Jasnogurka. Skaistakalnis kaip parkas ėmė formuotis XIX amžiuje. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais dvarininkų žemė nacionalizuota. Dalis teritorijos atiteko Lietuvos kariuomenei, dalis savivaldybei. Pavasarininkų organizacija iš Žemės ūkio ministerijos čia 99 metams išsinuomojo didelę aikštelę ir įsirengė savo […]
Smėlynės gatvė
Ši gatvė cariniais laikais vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Spaudoje rašyta: „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar jos persikėlė į Agronomijos ir Piniavos gatves.“ 1919 m. lapkritį Smėlynės gatve pradėta vadinti gatvė, prasidedanti nuo tilto. Vokiečiai Smėlynės gatvę priskyrė miestui Pirmojo pasaulinio karo metais. […]
Seniausia miesto įmonė Panevėžio Taikos alėjoje
1938 m. gegužės 31 d. nauja krantinė prie alaus daryklos pavadinta Taikos vardu. 1955 m. Panevėžio miesto vykdomojo komitetas nusprendė šiaurinėje miesto dalyje projektuojamą gatvę, kaip jau esančios gatvės tąsą, pavadinti Taikos alėja. Dabar čia veikia seniausia Panevėžio miesto įmonė. Pramonė Panevėžio mieste faktiškai kūrėsi tik XIX a. antroje pusėje. 1885 m. dvarininkas Povilas Puzinas […]
Kur tarpukariu panevėžiečiai pirko svaigiuosius gėrimus?
Tarpukariu Panevėžyje veikė nemažai parduotuvių ir sandėlių, kur buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų. 1924–1935 m. mieste leistame laikraštyje „Panevėžio balsas“ mirgėjo reklamos, siūlančios įsigyti degtinės, vyno, alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų. Laisvės aikštės 33-iame name veikė dar 1866 m. įkurtas Brolių Kisinų „gėralų sandėlis“. Čia galėjai įsigyti degtinės, vokiško ir prancūziško vyno, likerio, konjako. Šioje […]