Panevėžyje 1918–1940 m. viešėjo visi trys Lietuvos prezidentai. Plačiai to meto spauda rašė apie prezidento Antano Smetonos vizitus Panevėžyje 1927, 1928 ir 1932 m. Su juo viešėjo ir gausi delegacija. A. Smetona lankėsi Panevėžyje ir prieš tapdamas prezidentu, tai buvo rinkiminės kampanijos dalis. Vykdydamas rinkiminę kampaniją Panevėžyje lankėsi ir Kazys Grinius. Aleksandras Stulginskis buvo antrasis […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Panevėžio dailininkas Solomonas Feigenzonas
Panevėžio krašte gyveno nemažai menininkų. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia ir Lietuvos prezidentūrą. Ypač garsi žydų tautybės skulptorė Marija Dilon, gimusi 1858 m. spalio 27 d. Panevėžyje. Jaunystėje ji su […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, o viena iš Panevėžio miesto gatvių 1989 m. vasario 13 d. pavadinta Stanislovo Kerbedžio vardu. Gatvė garsaus tiltų […]
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla
Panevėžyje tarpukariu pramonė nebuvo plačiai išvystyta. Veikė nedidelės gamyklos, vyravo įvairios dirbtuvės, kur dirbdavo dažniausiai iki 20 darbuotojų. Kai kurios dirbtuvės buvo dar mažesnės. Mieste buvo populiarūs amatai. Daugiausia buvo siuvėjų ir batsiuvių. Respublikos laikais daugiausia dirbo siuvėjų. Iš stambesnių įmonių minėtina Tamaros Pileckienės rūbų siuvykla, veikusi Ramygalos gatvėje. Karaimai turėjo savo siuvyklą. Garsi buvo […]
Pranas Vanagas ir jo namas Panevėžyje, P. Puzino gatvėje
Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo metu valstiečiai vertėsi gana sunkiai ir išleisti vaikus į mokslus buvo sudėtinga. P. Vanagas dirbo įvairius ūkio darbus. 1905 m. […]
Paminklinės lentos atidengimas savanoriui Kaziui Taruškai
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 m. pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio krašto savanorių yra broliai Ignas ir Kazimieras […]
Panevėžio miesto įkūrėjas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Aleksandras
Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjo pagonių šventykla, prie kurios gyveno krivis, o šventąją ugnį kūreno vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1413 metais nugriovė didysis kunigaikštis Vytautas. Krivis pasitraukė į Truskavos miškus, mirė Okainių valsčiuje, dabartiniame Kėdainių rajone. […]
Pušaloto gatvė: vienos šeimos istorija
Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu Pušaloto gatvelėje veikė vėjo malūnas, svarstyklių dirbtuvės, duonos kepykla, Antano Hokušo mechaninės dirbtuvės ir liejykla, buvo įsikūrusi pradžios mokykla, gyveno […]
Kodėl Panevėžyje pakeistas kraštietės rašytojos Valerijos Valsiūnienės gatvės pavadinimas?
Tiesi kaip styga Aido (buv. Valerijos Valsiūnienės) gatvė Panevėžyje iš kitų miesto gatvių niekuo itin neišsiskiria. Įsispraudusi tarp Tulpių kvartalo daugiaaukščių iš vienos pusės ir individualių namų iš kitos, savo šiauriniu galu remiasi į netoli Nemuno g. tilto esantį pušynėlį. Sovietmečiu ši gatvė vadinta kraštietės poetės, prozininkės, pedagogės V. Valsiūnienės vardu. 1990 m. atkūrus Lietuvos […]
Muzikas Feliksas Svirskis
Būsimasis muzikas Feliksas Svirskis gimė 1899 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Vadaktų bažnytkaimyje. Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta, kur gyveno nemažai lenkų. Čia gyvenę lietuviai neblogai mokėjo lenkų kalbą. Feliksas mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. Mokslus joje baigė 1928 metais. Vėliau mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, kurią baigė 1930 metais. Jam suteiktas muzikos mokytojo […]
Partizanų poetas Bronius Krivickas
Aktyvi ginkluota partizaninė kova Panevėžio krašte vyko apie 10 metų. Partizanai taip pat aktyviai platino savo idėjas ir tikslus. Buvo platinami atsišaukimai nukreipti prieš okupacinę valdžią – smerkiami sovietinės valdžios organizuojami rinkimai, pasisakoma prieš prievartinę kolektyvizaciją. Partizanai rašė atsiminimus, kūrė eiles apdainuodami partizaninę kovą. Bene garsiausias partizanų poetas – Bronius Krivickas. Jis buvo kilęs iš […]
Matui Grigoniui – 130
Keletas štrichų Mokytojo iš Senamiesčio vienkiemio portretui Matas Grigonis (1889 m. spalio 3 d. Rokiškio raj. – 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje) – Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, aktyvus XX a. I-os pusės lietuvių kultūros veikėjas. Nuo 1907 m. mokytojavo Panevėžyje, rengė lietuviškus vakarus, ugdė mokinių intelektualumą, kūrybiškumą. 1934 m. apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, […]
Panevėžio fotografas Petras Jutelis
Būsimasis fotografas Petras Jutelis gimė 1904 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus Puorių kaime. Šeima gyveno gana skurdžiai, tėvai tarnavo pas ūkininkus. Šeimoje augo ketvertas vaikų: be Petro, augo dar du broliai ir viena sesuo. Brolis Jonas gyveno Pažagieniuose, kur turėjo pasistatęs namelį. Kitas brolis Pranas gyveno Panevėžio mieste Daukanto gatvėje. Pranas dirbo […]
Panevėžio švietimo organizatorius Juozas Sideravičius
Juozas Sideravičius – vienas tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. J. Sideravičiaus veikla daugiausia susijusi su Panevėžio apskritimi. Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams. Juozas Sideravičius gimė 1889 m. rugsėjo 4 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai […]
Kilmingos giminės pėdsakus užpustęs laikas
Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad jos tėvas Ignas Čėsnas, sovietmečiu buvęs politinis kalinys, yra kilęs iš kilmingos ir garsios bajorų giminės. Šios giminės atstovai patyrė […]
Karaimų poetas Šelumielis Lopato
Vienas žymiausių Panevėžio karaimų buvo Šelumielis Lopato. Nors jis gimė Trakuose, aktyviausi gyvenimo metai praėjo Panevėžyje. Jis miestą garsino savo sąžiningu darbu, itin aktyvia visuomenine veikla ir puikiais eilėraščiais. Š. Lopato gimė 1904 m. gegužės 14 d. Jo gimtosios vietos – tai gražus Trakų kraštas. Šelumielio tėvas buvo batsiuvys, pagal carinės Rusijos luomines tradicijas jis […]
Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas-Besparnis
Tėvas ir sūnus – Juozas ir Henrikas Čerkesai – išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje. Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Vis dėlto, žinomesniu laikytinas Juozas Čerkesas. Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (remiantis kitais duomenimis, jo gimimo data – 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. […]
Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis
Būsimasis Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime. Tėvai vertėsi žemės ūkiu ir valdė apie 30 ha žemės. 1925 m. pastarieji turėtą sklypą pardavė ir nusipirko žemės Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Aneliavos kaime. Danielius mokėsi Šėtoje, Ramygaloje, Kėdainiuose, 1933–1935 m. lankė suaugusiųjų gimnaziją Kaune, buvo […]
Kūrusi Lietuvą. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė
„Amerika pirtyje“ 1899 m. vasarą grupelė litvomanų Palangoje statė pirmąjį lietuviškąjį spektaklį „Amerika pirtyje“. Leidimą spektakliui iš Kuršo gubernatoriaus pavyko išrūpinti gydytojui Liudui Vaineikiui, režisūra, artistais ir spektaklio organizavimu rūpinosi Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė, Augustinas Janulaitis, Jadvyga Juškytė, Stanislava Jakševičūtė ir kiti į Palangą suvažiavę lietuviai inteligentai. Nekreipdama dėmesio į nepalankią sulenkėjusių poilsiautojų reakciją, nepageidaujamą policijos dėmesį […]
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila
Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją, toliau studijavo teisę Petrapilyje ir įgijo pirmo laipsnio diplomą. 1912 m. vedė. Po penkerių metų – 1917-aisais – suimtas bolševikų ir 5 mėnesius kalintas. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, Č. Petraškevičius joje dirbo advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m., kaip socialdemokratų partijos atstovas, […]