Petras Maldeikis gimė 1904 m. spalio 19 d. Bartkūnuose (Krekenavos sen., Panevėžio r.). Mokėsi Ramygalos progimnazijoje, Ukmergės gimnazijoje. 1927 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Humanitarinių mokslų fakultete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų literatūrą, pedagogiką. 1932 m. paskirtas Aklųjų instituto Kaune vadovu. Po pusšeštų darbo metų institute P. Maldeikis pradėjo dirbti Marijampolės […]
Žyma: Pedagogai
Prisimename pedagogę, mokslininkę, poetę Teresę Ramanauskaitę-Bukauskienę
Šiais metais minime pedagogės, docentės, socialinių mokslų daktarės Teresės Bukauskienės 95-ąsias gimimo metines. Teresė Ramanauskaitė-Bukauskienė gimė 1929 m. spalio 15 d. Mykolo ir Bronislavos Ramanauskų šeimoje Ariogaloje. Mokėsi Ariogalos pradžios mokykloje. 1942 m. įstojo į Kauno II gimnaziją. 1949–1954 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete Istorijos-filologijos fakultete. Pedagoginį darbą pagal paskyrimą pradėjo 1954 […]
Vabalninkiečiui kunigui, poetui, pedagogui Vincui Stoniui – 130
Šiemet gruodžio 30 d. sukanka 130 metų, kai Vabalninke gimė poetas, kunigas, pedagogas Kazimieras Žitkevičius-Žitkus (literatūrinis slapyvardis Vincas Stonis). V. Stonis mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, baigė Kauno kunigų seminariją, dėstė tikybą Kauno gimnazijose, kunigavo Kaune, 1953–1959 m. buvo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. V. Stonio poezija melodinga, sentimentali, būdingas tėviškės motyvas, atskleidžiantis poeto vidinį pasaulį. Neretai […]
„Dabarties reikėtų ieškoti praeityje“: Lietuvos kariuomenės savanoriui, inžinieriui, pedagogui, visuomenininkui Juozui Barisui – 120
Šiais metais minime šviesaus atminimo Juozo Bariso 120-ąsias gimimo metines. Juozas Barisas gimė 1903 m. gruodžio 22 d. Pazūkų kaime (Maldučionių vlsč., Panevėžio apskr.) Jurgio Barisevičiaus (1870–1944) ir Barboros Rutkauskaitės (1879–1945) šeimoje. 1913–1915 m. J. Barisas mokėsi Pušaloto kaimo mokykloje, 1915–1916 m. skaityti ir rašyti mokė dėdė Jurgis Barisas. 1918 m. pradėjo mokytis Panevėžio gimnazijoje, […]
Pedagogui, lotynų kalbos ir istorijos vadovėlių autoriui Karoliui Kliuksinui – 140
Karolis Kliuksinas gimė 1883 m. kovo 13 d. Švobiškyje (Pasvalio r.) malūnininko Karlo Aleksandro ir Malvinos Kliuksinų šeimoje. Nėra žinoma, kur K. Kliuksinas baigė pradžios mokyklą. Mokslus tęsė Lietuvos evangelikų reformatų sinodo išlaikomoje, Rusijos valdžios represijų išvengusioje ir per visą XIX a. veikusioje Slucko (dab. Baltarusija) gimnazijoje, kuri garsėjo aukštu mokymo lygiu. Istorikės Aldonos Prašmantaitės […]
„Gražu taip pasauly gyventi…“: pedagogui, poetui, vertėjui Kaziui Pranui Inčiūrai – 120
Šiemet sukanka 120 metų, kai 1903 m. kovo 6 d. Ažušiekštyje (Rokiškio r.) Antano ir Karolinos Inčiūrų šeimoje gimė būsimasis pedagogas, poetas ir vertėjas Kazys Pranas Inčiūra. Buvo vyriausias iš dešimties vaikų. Pirmojo pasaulinio karo metais nublokštas į Rusijos gilumą. 1915–1918 m. lankė Martyno Yčo Voroneže įsteigtą lietuvišką gimnaziją. Jo mokytojais buvo Jonas Jablonskis, Juozas […]
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, mokytojui, vadovėlių autoriui, bibliofilui Kaziui Bizauskui – 130
Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisiminkime prieš 130 metų Paviluostoje (Latvija) 1893 m. vasario 15 d. gimusį jauniausią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, teisininką, vieną iš Lietuvos ūkio banko steigėjų, ateitininką, aktyvų tarpukario Lietuvos krikščionių demokratų veikėją, Švietimo ministrą (1920–1922), Lietuvos atstovą Vatikane ir JAV, nepaprastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą JAV, Latvijoje, Didžiojoje […]
Kitus mokydamas, pats mokėsi. Julijonui Lindei-Dobilui – 150
Šiemet lapkričio 15 d. minime iš Pasvalio krašto, Dovydų kaimo kilusio kunigo, pedagogo, rašytojo Julijono Lindės-Dobilo 150-ąsias gimimo metines. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje (Latvija), vikaravo Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją – Kurmenę, 1919 m. buvo Skaistkalnės […]
Virtuali paroda „Panevėžio operetės tėvas“
Lietuvos literatūros ir meno archyvas kviečia apsilankyti virtualioje parodoje „Panevėžio operetės tėvas“. Parodos pratarmėje rašoma: „Šiais metais sukanka 130 metų, kai netoli Panevėžio, šiek tiek už Troškūnų, Samarakėlių kaime (Anykščių rajonas) pasaulį išvydo Mykolas Karka – vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius, viena ryškiausių asmenybių Panevėžio kultūros istorijoje, palikęs ypatingą žymę ir visos Lietuvos kultūroje, padėjęs […]
Panevėžio muzikinės kultūros kūrėjui Mykolui Karkai – 130
„Muziką, kaip ir meilę, mes greičiau jaučiame, negu suprantame. Taip yra dėl to, turbūt, kad muzika yra meilės kalba“ (M. Karka) 2022 m. lapkričio 12 d. sukanka 130 metų, kai Samarakėliuose (Anykščių r.) gimė (1892 m.) vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas Mykolas Karka. 1912 m. Vilniuje baigė J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklą. Nuo 1918 […]
Kupiškio krašto šviesuolis: Antanui Vireliūnui – 135
Šiemet minime lietuvių pedagogo, geografo, kalbininko, spaudos darbuotojo, kraštotyrininko Antano Vireliūno 135-ąsias gimimo sukaktį. Jis gimė 1887 m. birželio 20 d. Vėžionyse (Kupiškio r.), lankė Kupiškio pradinę mokyklą, vėliau privačiai mokėsi Mintaujoje (dabar – Jelgava). 1910 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, kur jam lietuvių kalbą dėstė Jonas Jablonskis. 1920 m. „Švietimo darbo“ 12-ajame numeryje A. […]
Pedagogui, kalbininkui, poetui Leonui Kuodžiui – 120
Šiemet sukanka 120 metų, kai 1902 m. kovo 29 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė būsimasis pedagogas, kalbininkas, poetas Leonas Kuodys. Mokėsi Ramygalos ir Panevėžio pradinėse mokyklose, 1915–1922 m. – Panevėžio gimnazijoje. 1922–1926 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyriuje. 1925–1927 m. dirbo žurnalo „Mūsų kalba“, 1930 m. Panevėžyje leisto savaitraščio „Mūsų dienos“ redakcijose, […]
Kodėl Panevėžyje pakeistas kraštietės rašytojos Valerijos Valsiūnienės gatvės pavadinimas?
Tiesi kaip styga Aido (buv. Valerijos Valsiūnienės) gatvė Panevėžyje iš kitų miesto gatvių niekuo itin neišsiskiria. Įsispraudusi tarp Tulpių kvartalo daugiaaukščių iš vienos pusės ir individualių namų iš kitos, savo šiauriniu galu remiasi į netoli Nemuno g. tilto esantį pušynėlį. Sovietmečiu ši gatvė vadinta kraštietės poetės, prozininkės, pedagogės V. Valsiūnienės vardu. 1990 m. atkūrus Lietuvos […]
Pedagogui, bibliotekininkui, poetui Jonui Sokolovui – 130
Prisiminkime talentingą ir atsidavusį savo darbui pedagogą, bibliotekininką, poetą Joną Sokolovą, kurio 130-ąsias gimimo metines minėjome vasario 5 dieną. 1892 m. vasario 5 d. Vladimire (Rusija) gimė būsimasis pedagogas, poetas, bibliotekininkas Jonas Sokolovas. Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Mokėsi Vladimiro gimnazijoje. 1904 m., šeimai persikėlus į Šują (Rusija), – Šujos gimnazijoje, kurią 1911 m. baigė sidabro […]
Prisiminkime istorikę, pedagogę Oną Maksimaitienę
Šiais metais minime istorikės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Onos Maksimaitienės 120-ąsias gimimo metines. Ona Girčytė-Maksimaitienė gimė 1902 m. vasario 5 d. Sankt Peterburge (Rusija). 1927 m. baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1935–1944 m. ji mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1957 m. išvyko gyventi į […]
Pedagogui, vertėjui Petrui Rapšiui – 120
Petras Rapšys (iki 1940 m. Rapševičius) gimė 1902 m. sausio 2 d. Naujamiestyje (Panevėžio r.), valstiečių Jono Rapševičiaus ir Onos Jovaišaitės-Rapševičienės šeimoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą P. Rapšys mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (karo metais vadintoje „Saulės“ gimnazija). 1919 m. sausio mėn. jis įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo iki 1920 m. vasario mėn. pradžios. Atleistas […]
Prisimename biržietį, žymų tarpukario Lietuvos politiką Konstantiną Šakenį
Šiais metais minime Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, inžinieriaus, pedagogo Konstantino Šakenio 140-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Veleniškių k. (Vabalninko vlsč., Biržų r.) valstiečių Prano Ignacijaus Šakenio ir Emilijos Balsevičiūtės-Šakenienės šeimoje. Pradžios mokslus baigęs pas daraktorių Antaną Vaitkūną, 1900 m. sidabro medaliu – Šiaulių gimnaziją, įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškojo […]
„Mano visas gyvenimas – eilėraščiuose“: pedagogui, poetui, tremtiniui Česiui Gediminui Cemnolonskiui – 90
Mes neišmokom ir sugrįžę Kalbėti žodžiais įmantriais,– Mes laukėm lyg palinkę kryžiai,Kol laisvė ištremta pareis. (Č. G. Cemnolonskis) Česys Gediminas Cemnolonskis gimė 1931 m. rugsėjo 5 d. neturtingo ūkininko, savanorio Kosto Cemnolonskio ir Albinos Cemnolonskienės šeimoje Juragiuose (Panevėžio r.). Buvo vienas iš šešių […]
Pranas Tamošiūnas: pasaulėžiūra – būti naudingu tėvynei ir visuomenei
Jis visą gyvenimą buvo ir išliko visos tautos auklėtoju, papročių ir dorovės sargu, tėvynės meilės žadintoju, pasaulio pažinimo vadovu, tautos vaidila. Taip apie savo mokytoją Praną Tamošiūną rašė kalbininkas dr. Aloyzas Vidugiris. Šiemet minime pedagogo, švietėjo, kraštotyrininko Prano Tamošiūno 110-ąsias gimimo metines. P. Tamošiūnas gimė 1911 m. birželio 15 d. Užpaliuose (Utenos r.). Gimtajame miestelyje […]
Išeivijos lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai, pedagogei, rašytojai Halinai Didžiulytei-Mošinskienei – 110
Šiais metais minime lietuvių išeivijos rašytojos, publicistės, pedagogės, visuomenininkės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės 110-ąsias gimimo metines. Halina Didžiulytė-Mošinskienė gimė 1911 m. vasario 19 d. (gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1911 m. kovo 4 d.) Kanske (Krasnojarsko kraštas, Rusija) tremtinių gydytojo Antano Didžiulio ir pedagogės Serafimos Michailovos-Didžiulienės šeimoje. Tėvams pabėgus iš tremties, teko gyventi Austro-Vengrijoje, vėliau Krokuvoje […]
Lietuvių kalbos ir literatūros puoselėtojui Stasiui Naginskui – 130
Šiemet minime 130 metų, kai 1891 m. vasario 17 d. (pagal seno stiliaus kalendorių vasario 5 d.) Bružių kaime (Radviliškio r.) gimė būsimasis spaudos darbuotojas, poetas, vertėjas, pedagogas Stasys Naginskas. Mokėsi Rozalimo (Pakruojo r.) pradžios mokykloje, 1903–1911 m. – Panevėžio realinėje mokykloje. S. Naginskas Panevėžyje įsitraukė į kultūrinę veiklą, pradėjo darbuotis lietuvybės labui: aktyviai veikė […]
Poetui romantikui iš Zatūniškių vienkiemio Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110
Šiemet minime poeto, pedagogo, redaktoriaus, žurnalisto Kazio Zupkos-Keciorio 110-ąsias gimimo metines. K. Zupka-Kecioris gimė 1911 m. sausio 13 d. (pagal seno stiliaus kalendorių 1910 m. gruodžio 31 d.) Zatūniškių vienkiemyje (Vadoklių sen., Panevėžio r.), gausioje pasiturinčių ūkininkų Petro Zupkos-Keciorio ir Veronikos Murmokaitės-Zupkienės-Keciorienės šeimoje. K. Zupka-Kecioris mokėsi Vadoklių pradinėje mokykloje, Ramygalos ir Raguvos progimnazijose. Besimokydamas Panevėžio […]
Pedagogui, muzikui Juozui Slėniui – 100
Šiais metais minime pedagogo, muziko Juozo Slėnio 100-ąsias gimimo metines. Juozas Slėnys gimė 1920 m. lapkričio 5 d. Kaliamiestyje (Pandėlio valsč., Rokiškio apskr.). 1928–1934 m. mokėsi Pandėlio pradžios mokykloje. 1934–1936 m. neakivaizdžiai baigė 4 gimnazijos klases „Kalbaneum“ institute Kaune. Muzikos privačiai mokėsi Pandėlyje, Kupiškyje, Anykščiuose. 1940–1941 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje. 1948 m. įstojo į […]
Pedagogui Juozui Mičiuliui – 120
1900 m. rugpjūčio 8 d. Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) gimė būsimasis pedagogas, istorikas, vadovėlių autorius. Baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete istoriją ir pedagogiką. Studijų metais J. Mičiulis buvo aktyviu studentų ateitininkų draugovės nariu. 1923–1925 m. redagavo mėnesinį moksleivių žurnalą „Ateitis“, 1924 m. vasarą – lietuvių katalikų jaunimo sąjungos žurnalą […]