Lietuvių kalbos puoselėtojas iš Ramygalos krašto: Juozui Balčikoniui – 135

1885 m. kovo 24 d. Pranciškaus ir Marijonos Balčikonių šeimoje Ėriškiuose (Panevėžio r.) gimė būsimasis kalbininkas, pedagogas, vertėjas, redaktorius Juozas Balčikonis. Jis lankė už kelių kilometrų nuo namų buvusią Ramygalos rusišką pradinę mokyklą. Baigęs Panevėžio realinę mokyklą (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija), kalbininko Jono Jablonskio (1860–1930) paskatintas, 1906–1911 metais studijavo Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgo […]

Pirmajai lietuviškos gimnazijos Panevėžyje direktorei Marijai Giedraitienei – 130

Marija Geigaitė (vėliau Putramentienė-Giedraitienė) gimė 1890 m. kovo 22 d. ūkininkų Adomo ir Aurelijos Geigų šeimoje Vaivadų kaime (Panevėžio r.). 1900–1908 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu. 1908–1914 m. mokslus tęsė Sankt Peterburgo aukštuosiuose Bestuževo kursuose, Istorijos-filologijos fakultete. 1912 m. Sankt Peterburge susituokė su Geležinkelių instituto studentu Juliumi Putramentu. Vyras, prasidėjus Pirmajam […]

Pedagogui, kraštotyrininkui Vytautui Baliūnui – 90

2020-aisiais minime pedagogo, kraštotyrininko, ilgamečio Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulio Vytauto Baliūno 90-ąsias gimimo metines. Vytautas Baliūnas gimė 1930 m. sausio 26 d. Vilkiškiuose (Pasvalio r.). 1949 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, pradėjo mokytojauti Truskavos (Panevėžio r.) septynmetėje mokykloje. Geografijos specialybę neakivaizdžiai įgijo 1959 m. tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Mokslai užsitęsė dėl […]

Muzikas Feliksas Svirskis

Būsimasis muzikas Feliksas Svirskis gimė 1899 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Vadaktų bažnytkaimyje. Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta, kur gyveno nemažai lenkų. Čia gyvenę lietuviai neblogai mokėjo lenkų kalbą. Feliksas mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje. Mokslus joje baigė 1928 metais. Vėliau mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, kurią baigė 1930 metais. Jam suteiktas muzikos mokytojo […]

In memoriam Eugenijus Urbonas

Savąją kalbą, istoriją, kultūrą galima puoselėti įvairiais būdais. Panevėžietis lituanistas, pedagogas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas, rašytojas Eugenijus Urbonas daug metų atidavė šiai misijai. Ilgametis Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir LKD garbės narys, Petro Būtėno premijos ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas, Gedimino ordino II laipsnio kavalierius, keliasdešimt […]

Matui Grigoniui – 130

Keletas štrichų Mokytojo iš Senamiesčio vienkiemio portretui Matas Grigonis (1889 m. spalio 3 d. Rokiškio raj. – 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje) – Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, aktyvus XX a. I-os pusės lietuvių kultūros veikėjas. Nuo 1907 m. mokytojavo Panevėžyje, rengė lietuviškus vakarus, ugdė mokinių intelektualumą, kūrybiškumą. 1934 m. apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, […]

Panevėžio švietimo organizatorius Juozas Sideravičius

Juozas Sideravičius – vienas tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. J. Sideravičiaus veikla daugiausia susijusi su Panevėžio apskritimi. Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams. Juozas Sideravičius gimė 1889 m. rugsėjo 4 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai […]

Pedagogikos novatoriui Jonui Murkai – 130

Šiemet minime švietėjo, pedagogo, publicisto, vadovėlių mokykloms autoriaus, visuomenės veikėjo Jono Murkos 130-ąsias gimimo metines. J. Murka gimė 1889 m. spalio 21 d. Juodžiūnuose (Kupiškio r.), gausioje vidutinių valstiečių šeimoje. 1909 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Auksučiuose (Šiaulių r.). Kilus Pirmajam pasauliniam karui, J. Murka pasitraukė į Suomiją, 1916 m. apsigyveno Petrapilyje (dabar […]

Mokytojas iš Dievo malonės: Matui Grigoniui – 130

Prieš 130 metų Miškinių vienkiemyje (Rokiškio r.) 1889 m. spalio 3 d. (pagal seno stiliaus kalendorių rugsėjo 21 d.) gimė būsimas pedagogas, vaikų rašytojas, vertėjas Matas Grigonis. 1900–1907 m. mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija) ir Vilniaus gimnazijose. Pedagoginę veiklą M. Grigonis pradėjo 1908 m. Neršionių (Rokiškio r.) pradžios mokykloje. Energingą ir darbštų M. Grigonį mokytojauti […]

Kilmingos giminės pėdsakus užpustęs laikas

Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad jos tėvas Ignas Čėsnas, sovietmečiu buvęs politinis kalinys, yra kilęs iš kilmingos ir garsios bajorų giminės. Šios giminės atstovai patyrė […]

Žymiam Lietuvos gamtininkui, pedagogui Jurgiui Elisonui – 130

Būsimasis gamtininkas, pedagogas, tautosakininkas, visuomenininkas Jurgis Elisonas gimė 1889 m. rugpjūčio 4 d. (pagal seno stiliaus kalendorių liepos 23 d.) Aukštadvario dvare (dabar netoli Noriūnų esantis Aukštaičių kaimas), Kupiškio rajone. J. Elisonas kilo iš šeimos, kurių ainiai buvo švedų kilmės. Prosenelis – buvęs švedų karys apsigyveno Latvijoje. Tėvas Karolis gimė Cėsio apskrityje (Latvija), o vėliau […]

Pedagogui, publicistui, visuomenės veikėjui Venantui Morkūnui – 120

Vienatvėje, tyloj vaizdai mane aplanko, Šešėliai tolimų, nuskridusių dienų, Ir, išsiilgęs jų, aš tiesiu savo ranką – Negrįš jie niekuomet, ir sieloj taip nyku. O laikrodis ramiai sekundes vėl skaičiuoja – Artyn, kaskart artyn gyvenimo riba, Ir vėl matau tave, svajone tolimoji – Tu kelrodė žvaigždė buvai man visada. Morkūnas, Venantas. PAVB F135-54 Šiais metais […]

Pedagogei, kraštotyrininkei, visuomenininkei Emilijai Šukytei-Juzulėnienei – 110

2019 m. balandžio 1 d. sukanka 110 metų, kai 1909 m. Jono ir Marijonos Šukių šeimoje Pilviškių kaime (Anykščių r.) gimė būsimoji pedagogė, kraštotyrininkė, visuomenininkė Emilija Šukytė-Juzulėnienė. Emilija Šukytė 1925 m. baigė Anykščių progimnaziją. 1925–1929 m. studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje, kur įgijo pradžios mokyklos mokytojos išsilavinimą. 1929 m. rudenį paskirta Geležių (Panevėžio r.) dviejų komplektų […]

Muzikos pauzes kompozitorius skyrė dailei

Juozo Miltinio palikimo studijų centre atidaryta Antano Belazaro dailės darbų paroda, skirta 105-osioms gimimo metinėms paminėti. Atidarant parodą svečiai kalbėjo apie žinomo kompozitoriaus, pedagogo ir choro dirigento Antano Belazaro pomėgį dailei, apie sudėtingą akvarelės žanrą ir jo vietą muziko kūryboje. Parodą pristatęs menotyrininkas Sigitas Laurinavičius sakė, kad pirmąkart pamačiusiam kompozitoriaus nulietas akvareles, jos jam padariusios didelį įspūdį. Akvarelės […]

Panevėžiečiui paskirta knygnešio Martyno Survilos premija

Panevėžiečiui istorikui, pedagogui, publicistui Juozui Brazauskui paskirta 2019 m. Knygnešio Martyno Survilos premija. Ji bus įteikta kovo 15 d. Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Renginį organizuoja Knygnešio draugija. Premijos mecenatė rašytoja, knygnešio anūkė Janina Survilaitė, gyvenanti Šveicarijoje. Tai antroji istoriko, pedagogo sėkmė. J. Brazauskas 2018 m. pelnė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno premiją už kultūros […]

Slaptasis muzikos ir dailės pasaulis. Kompozitoriui Antanui Belazarui – 105

Vasario 26 d. (antradienį) 17 val. Juozo Miltinio palikimo studijų centre atidaroma Antano Belazaro dailės darbų paroda, skirta 105-osioms gimimo metinėms paminėti. Antanas Belazaras – žinomas kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas – gimė 1913 m. gruodžio 22 d. Stultiškių kaime, Panevėžio apskrityje. Būsimasis kompozitorius pradžios mokyklą lankė Upytėje, mokėsi Šeduvos „Saulės“ gimnazijoje. 1934–1942 m. studijavo […]

Pedagogei, rašytojai, visuomenininkei Vandai Frankienei-Vaitkevičienei – 110

Sulaukusi gilios senatvės, aš bandau prisiminti laimingiausias gyvenimo dienas. Užmerkiu akis, susikaupiu ir matau didelius baltus rūmus Respublikos gatvėje, Panevėžyje. Tai mano gimnazija mano gimtinėje. Joje mokiausi nuo 1920-ųjų metų. Įėjau į rūmus vienuolikmetė mergytė, o išėjau devyniolikos metų jaunuolė su brandos atestatu ir paruošta gyvenimui. Prisimenu savo mokslo drauges, draugus, garbingus direktorius ir mokytojus, […]

Prisimename pedagogę, literatę, kultūros veikėją Aleksandrą Šilgalytę

Gyvenimas Panevėžy man davė daug. Čia susidarė gerų draugių ir draugų būrelis. Tos draugystės nenutrūko per visą tolesnį gyvenimą. Artimesnių širdžiai niekur nebeatsirado. Gal todėl, kad tada buvo gražiausias amžiaus etapas, tikro subrendimo ir kūrybiškiausio darbo metai. Sieloj kaupėsi tiek daug siekimų ir idealų, rodos, norėjai dangų prilenkti, kad tik mūsų Lietuva gražėtų ir kultūrėtų. […]

Virtuali paroda Stasiui Šneideriui-Diemedžiui atminti

2018 m. gegužės 3 d. minėjome kraštiečio pedagogo, literato, tremtinio Stasio Šneiderio (slap. Diemedis) 100-ąsias gimimo metines. Šia proga parengta virtuali paroda „Stasys Šneideris-Diemedis. Savuoju lemties keliu“. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje saugomų asmenų rankraščių fondų – Stasio Šneiderio, Laimos Rapšytės, Elenos Gabulaitės, […]

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas

Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais gimimo data nurodoma 1893-iųjų vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje, Kuldigos apskrityje, Paviluostos vietovėje. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš […]

Vaikų rašytojai, pedagogei, dailininkei Aldonai Didžiulytei-Kazanavičienei – 130

2018 m. kovo 2 d. sukanka 130 metų, kai knygnešio, bibliofilo, švietėjo Stanislovo Felikso Didžiulio (1856–1927) ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) šeimoje, gimė būsimoji vaikų rašytoja, dailininkė Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė. Nuo pat vaikystės Aldona Kazanavičienė eiliavo, kūrė pasakas. Pirmieji eilėraščiai, pasirašyti Kunigutės slapyvardžiu, išspausdinti 1904 m. „Lietuvių laikraštyje“. Didžioji jos kūrybinio palikimo dalis – scenos vaizdeliai, apsakymai, […]

In memoriam Vytautas Baliūnas

2017 m. spalio 1 d. mirė pedagogas, kraštotyrininkas, bibliofilas, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulis Vytautas Baliūnas. Miestas neteko išskirtinės asmenybės, ypač nusipelniusios Panevėžio švietimui ir kultūrai. Vytautas Baliūnas, ilgametis Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos (dabar J. Balčikonio gimnazija) mokytojas ir direktorius, mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejaus įkūrėjas gimė 1930 m. Vilkiškiuose (Pasvalio r.). 1949 […]

„Meno kuopos“ auklėtiniui Benediktui Rutkauskui-Rutkūnui –110

2017 m. gegužės 12 d. sukako 110 metų, kai Pazūkų kaime (Panevėžio r.) gimė poetas, prozininkas, vertėjas, pedagogas Benediktas Rutkūnas. 1918–1926 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, priklausė Julijono Lindės-Dobilo vadovaujamai „Meno kuopai“. Eilėraščius pradėjo rašyti 1924 m. Juos skelbė „Pavasaryje“, „Ateities spinduliuose“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Vaire“ ir kt. 1926–1930 m. universitete Kaune studijavo germanistiką, slavistiką ir pedagogiką, […]

Motiejaus Lukšio 110-osioms gimimo metinėms

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius parengė virtualią parodą „Motiejus Lukšys: Esu laimingas, kad buvau mokytojas“ kraštiečio rašytojo ir pedagogo 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Bibliotekos ekspoziciniuose stenduose veikusi paroda papildyta ir perkelta į virtualią erdvę. Parodoje pristatomos svarbiausios Motiejaus Lukšio gyvenimo ir kūrybinės veiklos datos, autobiografija, straipsniai apie jį, fotografijos […]