Žyma: Visuomenės veikėjai

Radiotechnikos pradininkui Lietuvoje Alfonsui Jurskiui – 130

Minime kraštiečio, inžinieriaus radiotechniko, radiotechnikos pradininko Lietuvoje, pirmojo Kauno radijo stoties viršininko, Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto Alfonso Jurskio 130-ąją gimimo sukaktį. A. Jurskis gimė 1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytės vienkiemyje (Panevėžio r.). Jis buvo aktyvus visuomenininkas, dirbo pedagoginį darbą. 1944 m. kartu su šeima pasitraukęs į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėstė Filadelfijos […]

Antanui Macijauskui – 150: teismo keliu sulaužęs lietuviško rašto draudimą

Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius metus paskelbė knygų leidėjo, inžinieriaus, publicisto, visuomenės veikėjo Antano Macijausko, gimusio 1874 m. kovo 30 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – kovo 18 d.) Pasvaliečiuose (Biržų r.), metais. A. Macijauskas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, kurioje tikybos mokytojais buvo kapelionai Antanas Dambrauskas-Adomas Jakštas ir Juozapas Remeikis, garsėję tautinio atgimimo idėjomis. Jo pasaulėžiūrai […]

Biržų krašte – renginiai Antanui Macijauskui atminti

2024 m. minime iškilaus biržiečio Antano Macijausko 150-ąsias gimimo metines ir Spaudos atgavimo 120-metį. A. Macijauskas (Maciejauskas, 1874–1950) – inžinierius, publicistas, žurnalistas, vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas bei mokslininkas. Nesiekęs karjeros, visada dirbęs tą darbą, kuris tuo metu lietuvių tautai buvo reikalingiausias. Jį bene labiausiai išgarsino „Macijausko žemėlapio byla“. Taigi civilinis procesas, 1901–1902 m. vykęs Sankt […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

„Dabarties reikėtų ieškoti praeityje“: Lietuvos kariuomenės savanoriui, inžinieriui, pedagogui, visuomenininkui Juozui Barisui – 120

Šiais metais minime šviesaus atminimo Juozo Bariso 120-ąsias gimimo metines. Juozas Barisas gimė 1903 m. gruodžio 22 d. Pazūkų kaime (Maldučionių vlsč., Panevėžio apskr.) Jurgio Barisevičiaus (1870–1944) ir Barboros Rutkauskaitės (1879–1945) šeimoje. 1913–1915 m. J. Barisas mokėsi Pušaloto kaimo mokykloje, 1915–1916 m. skaityti ir rašyti mokė dėdė Jurgis Barisas. 1918 m. pradėjo mokytis Panevėžio gimnazijoje, […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, mokytojui, vadovėlių autoriui, bibliofilui Kaziui Bizauskui – 130

Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisiminkime prieš 130 metų Paviluostoje (Latvija) 1893 m. vasario 15 d. gimusį jauniausią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, teisininką, vieną iš Lietuvos ūkio banko steigėjų, ateitininką, aktyvų tarpukario Lietuvos krikščionių demokratų veikėją, Švietimo ministrą (1920–1922), Lietuvos atstovą Vatikane ir JAV, nepaprastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą JAV, Latvijoje, Didžiojoje […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Dramos dailės pašauktas: Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui – 170

2022 m. vasario 2 dieną minime vieno iš Lietuvos teatro istorijai nusipelniusių asmenų – Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 170-ąsias gimimo metines. Būsimasis dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas gimė 1852 m. Birželiuose (Panevėžio r.), neturtingų sulenkėjusių bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių, vėliau Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijose, Rygos telegrafo mokykloje, nuo 1871 m. dirbo Maskvos telegrafe. Studijavo teisę Maskvos […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Mylėjęs tiesą – vieną, nedalomą, amžiną: prelatui Kazimierui Steponui Šauliui – 150

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisimename Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėją, prelatą Kazimierą Steponą Šaulį – vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. Šiemet jam sukanka 150 metų. K. S. Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime (Šilutės r.), ūkininkų Karolinos ir Petro Šaulių šeimoje. […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Prisimename biržietį, žymų tarpukario Lietuvos politiką Konstantiną Šakenį

Šiais metais minime Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, inžinieriaus, pedagogo Konstantino Šakenio 140-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Veleniškių k. (Vabalninko vlsč., Biržų r.) valstiečių Prano Ignacijaus Šakenio ir Emilijos Balsevičiūtės-Šakenienės šeimoje. Pradžios mokslus baigęs pas daraktorių Antaną Vaitkūną, 1900 m. sidabro medaliu – Šiaulių gimnaziją, įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškojo […]

Kanauninkas Juozas Stakauskas: įrašytas į Panevėžio istoriją

Kunigas, visuomenės veikėjas Juozas Stakauskas gimė prieš 150 metų – 1871 m. vasario 19-ąją Užlaušių kaime. Kaimas arčiau Ramygalos, nors priklauso Krekenavos parapijai. Daug miškų, pelkėta. Pro kaimą tekanti Kripė. Tolėliau Liaušės upeliūkštis, o dar ir tyliai srovenanti Upytė. Paukščių ir žvėrių karalystė, dovanojusi ramybę ir grožį visai gausiai Stakauskų šeimai. Trys sūnūs ir trys […]

Universalusis Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas

Kas buvo Adomas Jakštas, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje? Kokį pėdsaką jis paliko mūsų mieste? Šiemet sukanka 160 metų, kai 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime (Kėdainių r.) gimė Adomas Jakštas (tikroji pavardė Aleksandras Dambrauskas) – būsimasis kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas. Mokėsi Kriukų (Joniškio) pradžios mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburgo universiteto […]

Inžinieriui, ateitininkui, JAV lietuvių visuomenės veikėjui Pilypui Naručiui – 100

Čia manyje išugdė meilę Tėvynei Lietuvai. Jos laisvei atgauti aukojau savo jėgas ir kūrybą.(Pilypo Naručio įrašas Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos svečių knygoje. 1992 m.) Pilypas Narutis (Žukauskas) gimė 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske (Rusija). 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Baigęs pradžios mokyklą, 1932–1938 m. P. Narutis mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Gimnazijoje […]

Salomėja Stakauskaitė

Lietuva mini Steigiamojo Seimo 100-metį. Šalia visų mūsų valstybingumui svarių Seimo darbų – ypatingos svarbos įvykis: pirmą kartą jame dalyvauja, lygiomis teisėmis su vyrais, Lietuvos moterys! Chrestomatinė nuotrauka, daryta po Steigiamojo Seimo sesijos. Penkios moterys: centre – mūsų Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, atstovavusi socialistų liaudininkų demokratų ir valstiečių sąjungai, už jos – Salomėja Stakauskaitė, krikščionių demokratų bloko […]

In memoriam Eugenijus Urbonas

Savąją kalbą, istoriją, kultūrą galima puoselėti įvairiais būdais. Panevėžietis lituanistas, pedagogas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas, rašytojas Eugenijus Urbonas daug metų atidavė šiai misijai. Ilgametis Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir LKD garbės narys, Petro Būtėno premijos ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas, Gedimino ordino II laipsnio kavalierius, keliasdešimt […]

Panevėžio švietimo organizatorius Juozas Sideravičius

Juozas Sideravičius – vienas tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. J. Sideravičiaus veikla daugiausia susijusi su Panevėžio apskritimi. Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams. Juozas Sideravičius gimė 1889 m. rugsėjo 4 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai […]

Pedagogikos novatoriui Jonui Murkai – 130

Šiemet minime švietėjo, pedagogo, publicisto, vadovėlių mokykloms autoriaus, visuomenės veikėjo Jono Murkos 130-ąsias gimimo metines. J. Murka gimė 1889 m. spalio 21 d. Juodžiūnuose (Kupiškio r.), gausioje vidutinių valstiečių šeimoje. 1909 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Auksučiuose (Šiaulių r.). Kilus Pirmajam pasauliniam karui, J. Murka pasitraukė į Suomiją, 1916 m. apsigyveno Petrapilyje (dabar […]

Pedagogui, publicistui, visuomenės veikėjui Venantui Morkūnui – 120

Vienatvėje, tyloj vaizdai mane aplanko, Šešėliai tolimų, nuskridusių dienų, Ir, išsiilgęs jų, aš tiesiu savo ranką – Negrįš jie niekuomet, ir sieloj taip nyku. O laikrodis ramiai sekundes vėl skaičiuoja – Artyn, kaskart artyn gyvenimo riba, Ir vėl matau tave, svajone tolimoji – Tu kelrodė žvaigždė buvai man visada. Morkūnas, Venantas. PAVB F135-54 Šiais metais […]

Pedagogei, kraštotyrininkei, visuomenininkei Emilijai Šukytei-Juzulėnienei – 110

2019 m. balandžio 1 d. sukanka 110 metų, kai 1909 m. Jono ir Marijonos Šukių šeimoje Pilviškių kaime (Anykščių r.) gimė būsimoji pedagogė, kraštotyrininkė, visuomenininkė Emilija Šukytė-Juzulėnienė. Emilija Šukytė 1925 m. baigė Anykščių progimnaziją. 1925–1929 m. studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje, kur įgijo pradžios mokyklos mokytojos išsilavinimą. 1929 m. rudenį paskirta Geležių (Panevėžio r.) dviejų komplektų […]

Pedagogei, rašytojai, visuomenininkei Vandai Frankienei-Vaitkevičienei – 110

Sulaukusi gilios senatvės, aš bandau prisiminti laimingiausias gyvenimo dienas. Užmerkiu akis, susikaupiu ir matau didelius baltus rūmus Respublikos gatvėje, Panevėžyje. Tai mano gimnazija mano gimtinėje. Joje mokiausi nuo 1920-ųjų metų. Įėjau į rūmus vienuolikmetė mergytė, o išėjau devyniolikos metų jaunuolė su brandos atestatu ir paruošta gyvenimui. Prisimenu savo mokslo drauges, draugus, garbingus direktorius ir mokytojus, […]

Prisimename pedagogę, literatę, kultūros veikėją Aleksandrą Šilgalytę

Gyvenimas Panevėžy man davė daug. Čia susidarė gerų draugių ir draugų būrelis. Tos draugystės nenutrūko per visą tolesnį gyvenimą. Artimesnių širdžiai niekur nebeatsirado. Gal todėl, kad tada buvo gražiausias amžiaus etapas, tikro subrendimo ir kūrybiškiausio darbo metai. Sieloj kaupėsi tiek daug siekimų ir idealų, rodos, norėjai dangų prilenkti, kad tik mūsų Lietuva gražėtų ir kultūrėtų. […]

Gydytojas Jonas Leonas Petkevičius: dirbęs savo krašto naudai, gydęs širdimi

Šiemet sukako 190 metų, kai Pakruojo rajone gimė būsimasis gydytojas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvas Jonas Leonas Petkevičius – humanistas, kurio gyvenimo credo buvo gyvenimas, paskirtas visuomenei. Siūlome susipažinti su Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomuose leidiniuose apie jį sukaupta informacija. J. L. Petkevičius gimė 1828 m. spalio 17 d. Rozalimo dvare […]

Kūrusi Lietuvą. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

„Amerika pirtyje“ 1899 m. vasarą grupelė litvomanų Palangoje statė pirmąjį lietuviškąjį spektaklį „Amerika pirtyje“. Leidimą spektakliui iš Kuršo gubernatoriaus pavyko išrūpinti gydytojui Liudui Vaineikiui, režisūra, artistais ir spektaklio organizavimu rūpinosi Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė, Augustinas Janulaitis, Jadvyga Juškytė, Stanislava Jakševičūtė ir kiti į Palangą suvažiavę lietuviai inteligentai. Nekreipdama dėmesio į nepalankią sulenkėjusių poilsiautojų reakciją, nepageidaujamą policijos dėmesį […]

Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje

Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]

Prisimename Barborą Vileišytę (1918–2012)

2018 m. vasario 1-ąją dieną minimas garsiosios Vileišių giminės atžalos – bibliotekininkės, mokslininkės, žurnalistės, visuomenės veikėjos – Barboros Vileišytės 100 metų jubiliejus. Barbora Vileišytė gimė 1918 m. vasario 1 d. Tbilisyje (Gruzija), kur tuo metu gyveno ir dirbo jos senelis Petras Vileišis. Laikinai kartu gyveno ir sūnaus Jono Vileišio, Barboros Vileišytės tėvo, šeima. 1921 m. šeima grįžo […]