Lietuva mini Steigiamojo Seimo 100-metį. Šalia visų mūsų valstybingumui svarių Seimo darbų – ypatingos svarbos įvykis: pirmą kartą jame dalyvauja, lygiomis teisėmis su vyrais, Lietuvos moterys! Chrestomatinė nuotrauka, daryta po Steigiamojo Seimo sesijos. Penkios moterys: centre – mūsų Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, atstovavusi socialistų liaudininkų demokratų ir valstiečių sąjungai, už jos – Salomėja Stakauskaitė, krikščionių demokratų bloko […]
Aktualijos
Tarptautinės muziejų dienos proga – virtualus projektas
Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena. Lietuvos muziejai, negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, visuomenei parengė virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia atrasti ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus. Lietuvos muziejų asociacija (LMA) ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus (ICOM-LT) valdyba į […]
Aukštaitijos krašto atstovai Lietuvos Steigiamajame Seime
Gegužės 15 d. minime reikšmingą datą – 100 metų, kai į pirmą posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas, padėjęs nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Steigiamajame Seime dalyvavo gausus būrys Aukštaitijos krašto atstovų, tautos valia išrinktų Panevėžio ir Utenos rinkimų apylinkėse. Dauguma jų pasižymėjo ne tik profesinėje, politinėje, visuomeninėje veikloje, bet ir paliko ryškų pėdsaką periodinės […]
Iš Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tekstų apie Lietuvos valstybingumą
Minėdami mūsų valstybingumui svarbią sukaktį, šįmet turime išskirtinį laiką įsiklausyti, įsiskaityti ir išgirsti tų įvykių liudininkų mums paliktą žinią. 1920 metų gegužės 15 diena. Visuose tekstuose apie Steigiamojo Seimo atidarymą – mūsų Gabrielės Petkevičaitės vardas. Iš Mykolo Riomerio dienoraščio: Tuomet iš liaudininkų vietų pakilo 60-metė Gabrielė Petkevičaitė, viena seniausių tauriųjų demokratinės Lietuvos sielų. Mažutė, neišvaizdi, […]
Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-mečiui
Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Kauno regioniniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią parodą „Lietuvos Steigiamajam Seimui – 100 metų“. Parodoje eksponuojami dokumentai, susiję ir su Panevėžio krašto atstovais Seime. Joje rasite eksponatų ne tik apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – Steigiamojo seimo pirmojo posėdžio pirmininkę, bet ir kitus šio Seimo narius mūsų kraštiečius. […]
![Visendorfas, Henrijis. Dokumentas apie lotyniškas litaras lietuviškoje literaturoje / [iš rusų k. vertė Jonas Vileišis]. Tilžė, 1899. [2], 44, [1] p.](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2020/05/Dokumentas-apie-lotyniškas-litaras-lietuviškoje-literaturoje.jpg)
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai
1904 m. gegužės 7 d. caras Nikolajus II paskelbė apie spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimą, nes, suprato, kad lietuviai nesinaudos rusiškomis raidėmis ir caro valdžios atspausdintų knygų neskaitys. Todėl kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename tuos, kurie, saugojo, puoselėjo, kovojo už laisvą žodį. Atgavus spaudą, atgijo kultūrinis gyvenimas, tauta pakilo […]
Ką žinai apie Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką?
Balandžio 23–29 d. Lietuvoje jau 20-tą kartą vyksta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios metu pasakojame, kaip pasikeitėme per 20 metų. Per šį laikotarpį bibliotekų specialistai įgijo naujų įgūdžių, leidžiančių kurti virtualius produktus – edukacinius žaidimus, testus ir kt. Kviečiame smagiai praleisti laiką ir pasitikrinti žinias apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką sprendžiant testą „Ką žinai apie […]
Pedagogui, choro dirigentui Vytautui Vilkončiui – 90
Pedagogas, choro dirigentas Vytautas Vilkončius gimė 1930 m. balandžio 26 d. Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio 2-ojoje pradinėje mokykloje, Panevėžio I gimnazijoje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija), Mokytojų seminarijoje ir Muzikos mokykloje. 1951–1956 m. dirbo muzikos ir dainavimo mokytoju Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija), dėstė muziką Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1955–1960 m. neakivaizdiniu būdu studijavo choro […]
Juozo Miltinio palikimo studijų centras – nuo įsikūrimo iki šiandienos
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai 1996-ųjų rugsėjis buvo ypatingas, paženklintas svarbiu kultūrinio gyvenimo įvykiu. Režisieriaus Juozo Miltinio testamentinis palikimas jo autentiškoje aplinkoje buvo atvertas ir pristatytas visuomenei. Kadangi ši kultūrinės atminties įstaiga, Juozo Miltinio palikimo studijų centras, įkurtas paskutinėje režisieriaus gyventoje vietoje, jo bute, tai suteikė galimybę iš esmės susipažinti ir su jo būties […]
Gydytojui, kolekcininkui, bibliofilui Algirdui Neveravičiui – 95
Prisiminkime ilgametį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulį, gydytoją, kolekcininką, bibliofilą Algirdą Neveravičių. 1925 m. balandžio 24 d. Jadvygos ir Stepono Neveravičių šeimoje Nemakščiuose (Raseinių r.) gimė būsimasis gydytojas, kolekcininkas, bibliofilas Algirdas Neveravičius. 1928 m. tėvai persikėlė gyventi į Upyną (Šilalės r.), 1933 m. – į Panevėžį. 1936–1944 m. A. Neveravičius mokėsi Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje […]
Šviesuolių pasaulis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kraštotyrininkai stengiasi ieškoti ir kaupti savo krašto istorijos rankraštinį palikimą. Nors yra nurodyta kaupimo pradžia 1991 metai, bet tai data, kada buvo įkurtas oficialus bibliotekos padalinys. O krašto istorijos faktų buvo galima užtikti įvairiose knygose, periodikoje, kituose šaltiniuose. Bibliotekininkai jau turėjo orientyrus, ne tik spausdintam kraštotyriniam palikimui, bet ir […]
Virtuali paroda „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“
Naujausia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo parengta virtuali paroda skirta mįslingai sovietmečio istorijai prisiminti. Žymaus kraštiečio Bernardo Bučo specialiai Panevėžiui sukurta skulptūra „Nevėžis“ numatytoje vietoje taip ir neiškilo, nes Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 metais, nenurodęs jokių priežasčių, šios skulptūros staiga atsisakė. Po dvejų metų vietoje, kurioje turėjo stovėti „Nevėžis“, iškilo kito skulptoriaus kūrinys […]
„Ateitį regim tėvynės laimingą…“: ateitininkų himno autoriui Jurgiui Tilvyčiui-Žalvarniui – 140
1880 m. balandžio 20 d. Gaidžių kaime (Utenos r.) Justino ir Veronikos Tilvyčių šeimoje gimė sūnus Jurgis – būsimasis kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Jurgis Tilvytis mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija) gimnazijoje, o už atsisakymą skaityti maldas rusų kalba iš jos pašalintas, mokslus tęsė carinėje Rusijoje. 1903 m. jis baigė Žemaičių kunigų seminariją. Vikaravo Krinčine (Pasvalio […]
Papildytos virtualios galerijos „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“ ir „Atminimo ženklai Panevėžyje“
Virtualios galerijos „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“ ir „Atminimo ženklai Panevėžyje“ papildytos 12-a objektų. Skulptūrų galerijoje rasite dvasininkų Broniaus Antanaičio (1925–2018) ir Juozo Preikšo (1926–2018), pedagogo Benedikto Puodžiukaičio (1915–1995), dailininko Kazio Naruševičiaus (1920–2004), sportininko Vilhelmo Variakojo (1912–1988) antkapinius paminklus, taip pat – Skaistakalnio parke stovintį paminklinį akmenį rašytojui Juozui Čerkesui-Besparniui (1884–1949) atminti. Surinkome informaciją apie Pirmojo […]
Virtualus susitikimas su poete ir dramaturge Violeta Palčinskaite
Balandžio 16 d. Juozo Miltinio palikimo studijų centre buvo numatytas susitikimas su poete, dramaturge Violeta Palčinskaite. Deja… Legendiniame Juozo Miltinio bute šį kartą mes nesusitiksime… dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių. Kol kas. Lapkritį, viešėdama Panevėžyje ir degdama žvakelę ant Miltinio kapo, labai laukiau būsimo susitikimo. Tebeskambėjo režisieriaus žodžiai: „neieškokite, kas modernu, ieškokite, kas amžina“. Tikiu, […]
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje
Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centro ir Panevėžio kraštotyros muziejaus teikimu Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje įrašyta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše jau turime 32 vertybes, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir […]
Skaitmenintų Panevėžio apskrities bažnyčių metrikų knygų sąrašai – jūsų patogumui
Susipažįstant su krašto istorija, vertėtų pradėti nuo savęs, savo šeimos, giminės. Dabar toks metas, kai galime tam skirti daugiau laiko. Ieškant duomenų apie savo giminę, naudingos informacijos rasite bažnyčių metrikų knygose, kurių jau daug yra suskaitmeninta ir galima peržiūrėti neišėjus iš namų – virtualioje erdvėje. Parengėme skaitmenintų ir prieinamų svetainėse epaveldas.lt bei pasvalia.lt Panevėžio apskrities […]
Geriausio metų kultūros darbuotojo vardas suteiktas ilgametei meno vadovei Liudvikai Strazdienei
Panevėžio rajono Geriausio metų kultūros darbuotojo vardas šiemet suteikiamas ilgametei Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio meno vadovei Liudvikai Strazdienei. Tokį sprendimą balandžio 2 d. vykusiame posėdyje priėmė Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Geriausio metų kultūros darbuotojo suteikimo komisijos siūlymą. 31 metus kultūrinio darbo patirties sukaupusi krašto kultūros puoselėtoja L. Strazdienė daugiau nei 15 metų […]
Viktorina „Pasvalys iš aukštai“
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojai sukūrė viktoriną, kurios šūkis – „Atrask pramogas, pažink Pasvalį ir būk namuose“. Viktorina skirta vaikams ir suaugusiems. Ją galima žaisti iki balandžio 29 d., 24.00 val. paspaudus šią nuorodą. Žaidimui pradėti reikia pateikti žaidėjo profilio vardą. Pakeiskite vardą, jeigu sistema praneša, kad toks vardas jau yra sukurtas. Viktorinoje dalyvaujantys […]
Virtuali paroda „Dailininkui Petrui Kalpokui – 140“
Šiais metais minime Petro Kalpoko – dailininko, tapytojo, profesoriaus, Biržų kraštiečio 140-ąsias gimimo metines. P. Kalpokas – visų pirmųjų lietuvių dailės parodų dalyvis. Iki 1920 m. gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Italijoje. Tapė peizažus, portretus, istorinius paveikslus, kūrė scenografiją ir monumentaliosios dailės darbus. R. Kalpokas – vienas žymiausių lietuvių peizažistų, sukūręs vieną lietuviškiausių epinių peizažų (Ruduo, […]
Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtadieniui
Kovo 31 d. minime Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) – rašytojos, švietėjos, pedagogės, filantropės, kultūros ir visuomenės veikėjos, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios reikšmingiausių Lietuvos įvykių dalyvės gimtadienį. Didžiuojamės, kad Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pavadinta šios iškilios asmenybės vardu, kuris bibliotekai buvo suteiktas 1989 metais. Portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ rasite virtualias parodas – […]
Asta Preidytė: laiminga, pasirinkusi aktorės kelią
Kovo 27 dieną, Tarptautinę teatro dieną, aktorė Asta Preidytė švenčia asmeninę jubiliejinę sukaktį. Asta Preidytė – legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinė, jauniausios kartos aktorė. Susidomėjusi teatru dar paauglystėje, atėjo į Juozo Miltinio teatro studiją, ją baigė ir pasiliko Panevėžio dramos teatre (dabar Juozo Miltinio dramos teatras), pasirinkusi aktorės kelią ir atiduodama savo pašaukimui visas jėgas […]
Lietuvių kalbos puoselėtojas iš Ramygalos krašto: Juozui Balčikoniui – 135
1885 m. kovo 24 d. Pranciškaus ir Marijonos Balčikonių šeimoje Ėriškiuose (Panevėžio r.) gimė būsimasis kalbininkas, pedagogas, vertėjas, redaktorius Juozas Balčikonis. Jis lankė už kelių kilometrų nuo namų buvusią Ramygalos rusišką pradinę mokyklą. Baigęs Panevėžio realinę mokyklą (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija), kalbininko Jono Jablonskio (1860–1930) paskatintas, 1906–1911 metais studijavo Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgo […]
Pirmajai lietuviškos gimnazijos Panevėžyje direktorei Marijai Giedraitienei – 130
Marija Geigaitė (vėliau Putramentienė-Giedraitienė) gimė 1890 m. kovo 22 d. ūkininkų Adomo ir Aurelijos Geigų šeimoje Vaivadų kaime (Panevėžio r.). 1900–1908 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu. 1908–1914 m. mokslus tęsė Sankt Peterburgo aukštuosiuose Bestuževo kursuose, Istorijos-filologijos fakultete. 1912 m. Sankt Peterburge susituokė su Geležinkelių instituto studentu Juliumi Putramentu. Vyras, prasidėjus Pirmajam […]